2021 m. gyventojų ir verslo nuostolių metinis augimas buvo dvigubas – prarastų lėšų suma buvo per 10 mln. eurų, kai 2020 m. – apie 5 mln. eurų. Per praėjusius metus, lyginant su 2021-aisiais, nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.
„Šie rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie sukčiavimus, taip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – sakė dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Gyventojams arba verslo atstovams užkibus ant sukčių kabliuko, kilus įtarimų dėl klientų operacijų atliekamus pavedimus bankai sustabdo, o kartais pavyksta susigrąžinti ir į kitas finansų įstaigas jau pervestas lėšas. Per 2022 m. sustabdyta arba į sąskaitas grąžinta apie 5 mln. eurų.
„Todėl nukentėjusius raginame nedvejojant apie incidentus pranešti bankams ir policijai”, – sako E. Čipkutė.
2022 metais labiausiai paplito sukčiavimo būdas „fišingas“, kai atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus. Per metus LBA fiksavo 3500 „fišingo“ atvejų – beveik tris kartus daugiau nei 2021 m., nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.
Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama didelė grąža už įdėtus pinigus, incidentų išaugo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai. Per metus taip išviliotų lėšų mažėjo nuo 3 mln. iki 2 mln. eurų.
Daugiau kaip 100 padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų.
Susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu. Įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per metus šio scenarijaus nuostoliai siekia 2,6 mln. eurų.
Sukčiai bando įvairius pinigų išviliojimo būdus, nuolat prisiderina prie aktualijų, taiko psichologinio poveikio metodus, bando užmegzti asmeninį kontaktą.
Specialistai ragina nepažįstamiesiems, kad ir kokias istorijas jie pasakotų, neatskleisti savo prisijungimo duomenų, neatidarinėti el. paštu ar SMS žinutėmis nelauktai atsiųstų nuorodų, nereaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras ar sąskaitas.
Pagal LBA pranešimą