„Revolut“ ekspertų teigimu, sukčiavimo internetu mastai ypač išaugo per COVID-19 pandemiją. „Žmonės įprato dažniau atsiskaityti internete, elektroninėse parduotuvėse ir puslapiuose praleidžia daugiau laiko. Tai pajuto ir sukčiai. Raginame klientus būti atidžiais“, – teigia „Revolut“ valdybos narys Vytautas Danta.
Dažniausiai sukčiai bando išvilioti bankinių kortelių numerius ir saugos kodus, prisijungimo duomenis. Vėliau sukčiai persiveda pinigus, atsiskaito už paslaugas.
Sukčių metodai
Pasak ekspertų, svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai sukčių naudojamas priemones – jie aukų ieško skambindami telefonu, kurdami netikras interneto svetaines/parduotuves, siunčia elektroninius laiškus, kurie atrodo kaip oficialūs. Dažnai jie bando sudaryti įspūdį, kad kažkokius veiksmus reikia atlikti skubiai, taip stengdamiesi aukai nepalikti laiko susivokti kas vyksta.
„Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, arba reikalaujama kažkokius veiksmus atlikti nedelsiant, turėtumėte suklusti. Itin dėmesingais reikia būti kuomet laiške nurodoma, kad jūsų sąskaita bus blokuota, jeigu prie jos neprisijungsite. Po to dažniausiai prašoma pervesti pinigus į tam tikrą sąskaitą arba pateikti konfidencialius duomenis. Jokia oficiali institucija niekada tokių duomenų neprašo ir pinigų pervesti nereikalauja“, – sako V. Danta.
Kilus įtarimui dėl iš finansinės institucijos gauto laiško autentiškumo rekomenduojama kreiptis į siuntėjo klientų aptarnavimo skyrių, kuris patvirtins arba paneigs, kad toks laiškas buvo siunčiamas. Finansų institucijos operatyviai reaguoja į visas įtartinas veiklas, pačios kuria metodus tokiai veiklai aptikti.
„Kovoje su sukčiavimu naudojame kompiuterių mokymo algoritmus, kad aptiktume įtartinas operacijas realiuoju laiku. Aptikus įtartiną veiklą, kliento kortelė užblokuojama. Jei klientas įtaria, kad jo paskyra buvo pasinaudota, jis turėtų nedelsdamas prisijungti prie savo programėlės, užblokuoti kortelę ir kuo greičiau susisiekti su klientų aptarnavimo komanda“, – sako V. Danta.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į savo įrenginių saugumą – įsidiegti antivirusinę programą, nelaikyti jautrių atsiskaitymo duomenų neužkoduotuose dokumentuose, vengti programėlių siuntimosi iš nežinomų šaltinių.
Ką galite padaryti patys?
Sustiprinkite savo finansinių paslaugų teikėjo paskyrą prisijungimu biometriniais duomenimis – piršto antspaudu arba veido nuskaitymo funkcijomis. Programėlėje išjunkite mokėjimus internetu, bekontakčius mokėjimus bei pinigų išėmimą iš bankomato, jei jais šiuo metu nesinaudojate.
Pirkdami internetu naudokite virtualias vienkartines mokėjimo korteles. Šio tipo kortelės gali būti naudojamos vieną kartą atsiskaitant internetu, o atsiskaičius kortelės numeris automatiškai pasikeičia. Taip internetiniai sukčiai nebegalės pasinaudoti jūsų kortelės duomenimis.
Pirkite iš žinomų ir patikimų e-parduotuvių. Paprastai jų adresas internete turėtų prasidėti https, o ne http. Taip pat ieškokite spynos piktogramos, esančios prieš tinklalapio pavadinimą, nurodančios, kad svetainė yra apsaugota skaitmeniniu sertifikatu.
Niekada neatskleiskite PIN kodų, slaptažodžių ir asmeninės informacijos telefonu ar internetiniuose pokalbiuose.