Sukčiai nesnaudžia, nestovi vietoje ir prigalvoja vis naujesnių būdų, kaip apgauti patiklius tautiečius. Nors apie tuos būdus ir tokius apgautuosius rašome keliasdešimtąjį kartą, sukčiavimas ne tik nesibaigia, priešingai – tobulėja ir sparčiais žingsniais žengia į priekį.
Apie sukčių išradingumą kalbamės su Šilutės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiąja tyrėja Jurgita Nausėdiene.
Populiari „nelaimė“ – griuvimas nuo laiptų
2011 m. Šilutės rajone buvo užregistruota 115 sukčiavimo atvejų, dauguma iš jų – elektroninėje erdvėje, pasinaudojus svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis.
Tuomet buvo vos keli atvejai, kai sukčiai atėjo į nukentėjusiųjų namus pasiimti jiems geranoriškai atiduodamų pinigų.
Iš to skaičiaus išaiškinti ir į teismą perduoti 74 atvejai.
Pernai tyrėjams teko tirti 182 sukčiavimo atvejus, o pavyko ištirti net 176, t.y. 96,7 proc.
Šiemet per 10 mėnesių būta 68 sukčiavimo atvejai. Tokį sumažėjimą J.Nausėdienė sieja su tuo, kad daug šio „amato“ meistrų buvo išaiškinta pernai. Iš tų 68 atvejų ištirta jau 60.
Šiemet tyrėjai tyrė 6 atvejus, kai patikliųjų santaupos buvo išviliotos pamelavus apie neva įvykusius nelaimingus atsitikimus.
Pasak vyr. tyrėjos, pastaruoju metu populiari „nelaimė“, kuomet artimu giminaičiu prisistatęs skambinantysis guodžiasi neva netyčia nustūmęs nuo laiptų kitą žmogų, kuriam dabar esą reikia operacijos ar yra kitų didelių išlaidų.
Kalba labai įtikinamai
Elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimas – šiuo metu populiariausias sukčiavimo būdas, jo sumanytojams vis dar atnešantis gana solidžias pajamas. Apsimesti Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos pareigūnais, bankų darbuotojais, advokatais ar notarais – jau nieko nauja. O pastaruoju metu dažniausias sukčių „pranešimas“ yra: „Per jūsų sąskaitą plaunami pinigai“.
Svetimo gero besigviešiantys ilgapirščiai paprastai pokalbiui būna puikiai pasirengę. Jie nurodo tikrų policijos komisariatų, į kuriuos neva žmogus bus artimiausiu metu pakviestas, adresus, ir net išties ten dirbančių tyrėjų pavardes. Internetu jas susiradę žmonės įsitikina – toks pareigūnas tikrai dirba. Tad kaip čia suabejosi?..
„Jis taip įtikinamai kalbėjo, kad tikrai nesukėlė jokių abejonių“, – dažniausiai tyrėjams sako apgautieji. Taip sukčiams pavyksta išpešti visus bankininkystės slaptažodžius.
J.Nausėdienės praktikoje buvo atvejų, kai sukčiautojai laikraščiuose spausdino skelbimus apie mažomis palūkanomis teikiamas paskolas. Būna ir priešingų variantų – sukčiai patys skambina tiems žmonėms, kurie pasiskelbė, jog norėtų gauti paskolą.
Tuomet paprašoma į nurodytą sąskaitą pervesti neva mokestį už paslaugas (dokumentų parengimą) notarui. Dažniausiai tas „mokestis“ siekia apie 200 litų.
Tiems, kam atrodo, jog tai menka suma, vyr. tyrėja primena, kad per dieną tokią sumelę į įkalinimo įstaigoje sėdinčio sukčiautojo ar jo bendrų sąskaitą perveda gal 10, o gal ir daugiau žmonių. Tad kalinio dienos „uždarbį“ pabandykite suskaičiuoti patys.
Tiesa, tokių pajamų prasimano ne tik kaliniai, nemažai sukčių yra ir laisvėje.
Kai kuriais atvejais prašoma sumokėti ir neva pirmąsias tokios „paskolos“ palūkanas. Tuomet žadama, jog netrukus su žmogumi bus susisiekta dar kartą ir jau bus pasirašyta sutartis…
Aišku, žmogus tokio kvietimo taip ir nesulaukia.
Meluoja ne tik apie nelaimes, bet ir apie laimėjimus
Būta atvejų, kai sukčiai prisistatė notarais, kurių pavardės ir kontorų adresai irgi yra internete, tad informaciją patikrinusiam žmogui irgi nekilo abejonių, kad jis bendrauja su netikru notaru…
Dar vienas sukčiavimo būdas – prašymas papildyti telefono sąskaitą, prieš tai informavus, neva žmogus laimėjo kažkokioje loterijoje. Esą tam, kad „laimingasis“ galėtų atsiimti laimėjimą, jam tereikia papildyti nurodomą sąskaitą…
Tiesa, šiemet taip apgautieji į policiją dar nesikreipė, bet J.Nausėdienės darbo praktikoje yra buvęs atvejis, kuomet gavę tokį „laimingą“ pranešimą į parduotuves puolė ir sukčių telefonines sąskaitas pildė abu vyresnio amžiaus vienos šeimos sutuoktiniai…
Susivokia, kai pajudina kredito bendrovės
Bandant išvilioti pinigus dėl neva nelaimingų atsitikimų, paprastai skambinama vyresnio amžiaus žmonėms, o bandant gauti elektroninės bankininkystės duomenis paprastai amžius neturi jokios įtakos.
Turėdami žmogaus elektroninės bankininkystės duomenis sukčiai duoda nurodymus laisvėje esantiems bendrams paimti greituosius kreditus.
Tyrėjams darbą apsunkina tai, kad į policiją nukentėjusieji dažniausiai kreipiasi tik tada, kai iš kredito bendrovių gauna raginimus grąžinti kreditą. Gali būti, kad iki tol dalis nukentėjusiųjų net nesuvokia esantys apmauti.
Ant elektroninės bankininkystės sukčių kabliukų dažniausiai užkimba tie žmonės, kurie ta bankininkyste nesinaudoja, sąskaitų internete netikrina.
Negalima niekam diktuoti jokių duomenų
„Niekam ir jokiais pretekstais nediktuokite savo elektroninės bankininkystės duomenų nei sąskaitų numerių, net jei jums prisistatys Mokesčių inspekcijos, Sodros, policijos, bankų ar kitų įstaigų darbuotojais. Tai yra tik jūsų asmeniniai duomenys, kurių, be jūsų, niekas neturi žinoti. Jokių įstaigų darbuotojai niekada neprašys telefonu jokių sąskaitų, o policijos darbuotojai niekada netarpininkauja paimant pinigus“, – jau nebežinia keliasdešimtąjį kartą sako įspėjanti vyriausioji tyrėja.
O sulaukus „pranešimo“ apie bet kokį artimų žmonių nelaimingą atsitikimą, pirmiausia reikia susisiekti su tais artimaisiais.
Tuomet greičiausiai paaiškės, kad jūsų giminaitis ramiai vakaroja namuose ir į jokią nelaimę nebuvo pakliuvęs.