Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje, lyginant su 2021-aisiais, išaugo du kartus.
„Nors mūsų rodikliai šiuo atveju geresni negu bendra rinkos situacija, tačiau vis tiek raginame klientus neprarasti budrumo, nes finansiniai sukčiai nuolat „tobulėja“ – išbandomos vis kitos sukčiavimo schemos, pritaikomos naujos technologijos. Neretai sukčių eksploatuojamos situacijos pataiko į jautrias klientų vietas – nerimą dėl vaikų, finansinio nesaugumo jausmą ir panašiai, todėl kartais ant sukčių kabliuko pakimba ne tik mažesnio finansinio raštingumo asmenys“, – sako „Luminor“ atstovas Linas Sadeckas.
Jo teigimu, galima pasidžiaugti tuo, kad „Luminor“ banko specialistams pavyko išsaugoti trečdalį išviliotų lėšų – tiek sustabdyti jau atliktus pavedimus, tiek sugrąžinti lėšas iš kitų bankų.
Kaip ir bendrai rinkoje, pernai „Luminor“ klientai dažniausiai tapo „phishingo“ (sukčiavimai išviliojant asmens duomenis SMS žinute ar elektroniniu laišku) aukomis – tokių atvejų augimas skaičiuojamas dešimtimis kartų. Romantinis, telefoninis, investicinis sukčiavimas bei apgaulingas apsipirkimas internete pasidalino kitas vietas populiariausių sukčiavimo būdų sąraše.
„Phishingas“
„Phishingu“ užsiimantys sukčiai pernai nesirinko aukų – bankų ar kitų finansų institucijų vardu siuntinėjo žinutes praktiškai kiekvienam. Žinutės atsirasdavo susirašinėjimų sraute prie ankstesnių banko žinučių. Vartotojai buvo gąsdinami sąskaitų blokavimu, įtartina veikla, atliktais rizikingais pavedimais, išsigandę spausdavo nuorodas, kurios vesdavo į suklastotus banko puslapius. Čia iš klientų buvo išviliojami duomenys, o tada ištuštintos sąskaitos.
„Smishingas“
Sukčiavimas siunčiant trumpąsias žinutes (pavadinimas kilęs iš „SMS“ ir „phishing“) – viena duomenų vagystės rūšių, kai siekiama apgauti auką ir priversti perduoti sukčiui slaptą informaciją. Taip gali būti naudojamos tiek kenkėjiškos programos, tiek nuorodos į apgaulingas svetaines. Šios nuorodos būna panašios į bankų svetainių. Šis sukčiavimas neapsiriboja trumposiomis žinutėmis, jis gali būti vykdomas ir mobiliosiose programėlėse, socialiniuose tinkluose.
„Luminor“ bankas klientams tokių žinučių nesiunčia, nenaudoja aktyvių nuorodų ir neprašo konfidencialių duomenų.
Investicinis sukčiavimas
Pernai suaktyvėjo sukčiai, užsiimantys investiciniu sukčiavimu, kai apgaulingai siūlomos greito praturtėjimo galimybės investuojant. Taip išviliojamos sumos yra didžiausios.
Paprastai sukčiai su žmogumi susisiekia netikėtai ir siūlo naudotis nauja investavimo platforma, kurioje galima prekiauti bet kuo ir garantuotai gauti puikų pelną. Jei netikėtai užkluptas žmogus jau anksčiau norėjo išbandyti investavimą, dažnai nesigilindamas nusprendžia platformoje susikurti paskyrą ir pervesti į ją lėšų. Iš pradžių jis mato, kad investicijos neša pelną, toks įspūdis susidaro dėl aukos kompiuteryje sukčių instaliuotų programų.
„Sėkmingai“ investavęs žmogus atlieka papildomus įnašus ir jo pelnas neva vis auga. Pabandžius išsiimti dalį sąskaitoje sukauptų pinigų paaiškėja, kad to padaryti neįmanoma be papildomų „investicijų“.
Buvo atvejų, kai su aukomis dar kartą susisiekdavo sukčiai, prisistatydami advokatais ar teisėsaugos atstovais. Jie pasakodavo, kad neva tiria neteisėtą investavimo platformos veiklą ir gali padėti susigražinti prarastas lėšas, tyrimui tereikia kelių papildomų investicijų. Kai kuriais atvejais su nukentėjusiaisiais sukčiai susisiekdavo net praėjus 3 metams po incidento.
Apsipirkimas internete
Kalbama ne apie suklastotas interneto parduotuves, o apie pavojus, tykančius perkant daiktus gerai žinomuose skelbimų portaluose. Paprastai įkeliama prekė, kurios kaina labai patraukli, nurodoma gera kokybė, o pardavėjas skubina, nes kiti “domisi preke”. Gyventojai nori laimėti šią „loteriją“ ir suskumba pervesti avansą ar net visą sumą. Galiausiai juos sukčius užblokuoja, o lėšas tenka bandyti susigražinti per savo banką bei teisėsaugą.
Todėl rekomenduojama apžiūrėti prekę, įsitikinti pardavėjo patikimumu ir tik tuomet sumokėti. Pervesti avansą ar visą sumą nemačius prekės ar pardavėjo – labai rizikinga.
Sukčiavimo būdai nuolat keičiasi, todėl reikėtų neprarasti budrumo, nepasiduoti stresui ir neskubėti priimti sprendimų.