1923 m. sausio 10-15 dienų įvykiai laikomi sėkmingiausia jaunos Lietuvos valstybės karine operacija. Sukilimu vadinami įvykiai sudarė galimybę Lietuvai prisijungti Klaipėdos kraštą, tuomet valdytą prancūzų, ir atverti vartus į Baltijos jūrą.
Šią savaitę Lietuva mini šių įvykių 90-metį ir šiam jubiliejui renginius skirs visus metus.
Šilutė minėjimo renginių puokštėje suspindo išskirtinai. Pirmadienį šilutiškių teatralų milžiniški laivai įplaukė į Seimo rūmus, kur jungtinė Šilutės rajono ir Klaipėdos savivaldybių delegacija atidarė istorinę parodą. Antradienį renginių banga nuvilnijo per visą rajoną ir išjudino gyventojus ne tik Šilutėje, bet ir įvairiose seniūnijose: parodos, pokalbiai, lankstinukų dalijimo akcijos, protų kovos, Mažosios Lietuvos vėliavos pagerbimas…
Renginių kupiną dieną Šilutėje užbaigė įspūdingas penkių orkestrų, simbolizuojančių penkis Lietuvos etnografinius regionus, koncertas. Unikalia lietuvininkų tarme vestame koncerte paskelbta Tarmių metų pradžia Mažosios Lietuvos etnografiniame regione.
Pakelta Mažosios Lietuvos vėliava
Jubiliejaus išvakarėse Seime vykusį istorinės parodos „Kova dėl Klaipėdos – įvykiai ir žmonės“ atidarymą papuošė stilizuoti Šilutės kamerinio dramos teatro aktorių įkūnyti pamario laivai, plaukiojantys tarsi ženklas vandens, kūrusio ir lėmusio Mažosios Lietuvos likimą.
Klaipėdos ir Šilutės merai sakė sveikinimo kalbas, pabrėžiančias šio istorinio įvykio svarbą krašto ateičiai, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras grojo lietuvininkų himnu vadinamą J.Zauerveino „Lietuviais esame mes gimę“, istorikai priminė įvykio detales ir raidą.
„Pagal svarbą ši istorinė data lygintina su Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja, Kovo 11-ąja, Mindaugo karūnavimo diena“, – pabrėžė parodos atidaryme dalyvavęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Klaipėdos krašto indėlį puoselėjant svarbias tautai vertybes.
Sausio 15-ąją, aidint Šilutės meno mokyklos pedagogo, fanfarinio orkestro „Pamarys“ vadovo Gražvydo Railos trimitui prie Šilutės rajono savivaldybės iškilmingai pakelta Mažosios Lietuvos vėliava. Tai padaryti patikėta Šilutės 305-osios pėstininkų kuopos karių savanorių vadui kpt. Gediminui Lapinskui ir Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-osios rinktinės 8-osios šaulių kuopos vadui Donatui Jauniui.
Susirinkusieji tylos minute pagerbė sukilimo aukų ir dalyvių atminimą, rajono vadovai padėjo gėlių prie paminklinio ženklo. Oficialiame minėjime mišrus choras „Pamario aidas“ atliko patriotines dainas.
Protų kovose „pastojo“ savanoriai
Sklindant anodijos kvapui, aplink šmirinėjant ginkluotiems „sukilėliams“, skambant tarpukario Lietuvos estrados atlikėjo Danieliaus Dolskio šlageriams vyko Klaipėdos krašto savivaldybių komandų protų turnyras. Taip žaismingai ir teatrališkai F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje paminėtas Klaipėdos krašto atgavimo 90-metis.
Bibliotekininkai renginio dalyvius nukėlė į sukilimo laikus – prie durų veikė pasienio postas, pasitiko ginkluoti „sukilėliai“.
Ne ginklus, o pagaląstus protus surėmė protų kovų dalyviai. Klaipėdos krašto savanorių armijos vadė Sandra Jablonskienė „pastoti į savanorių armijos gretas“ pakvietė 8 komandas iš istoriškai Klaipėdos kraštui priklausiusių savivaldybių.
Atsistoję bei pridėję dešinę ranką prie širdies į savanorius „pastojo“ ir turnyre varžėsi Jurbarko būrys „Karšuva“, Kretingos „Gramatnas kretingėškės“, Klaipėdos miesto „Klaipėda – gerųjų vėjų miestas“, Klaipėdos rajono „Ant rubežiaus“, Tauragės „Rubežiškiai“, Neringos „Neringos briedžiai“, Pagėgių „Parubežiukai“ ir Šilutės „Pelėdžiukai“.
Intelektualią kovą vertino direktorija. Būriai turėjo ne tik demonstruoti žinias apie Klaipėdos kraštą, bet ir stebėti, ar kituose būriuose nėra ryšininkų, žvalgybininkų bei šnipų. Juos pastebėjus – įduoti. Taisykles ir tvarką pažeidinėjančių savanorių nebuvo, tad jie išvengė įvairių nuobaudų, tokių kaip stovėti kampe, daryti pritūpimus, atsispaudimus ar kitus fizinius pratimus.
„Jeigu kovos metu staiga pablogėtų jūsų būklė, imtumėte karščiuoti, taptų sunku kvėpuoti, pasireikštų infekcija ar apimtų 
stresas, būtumėte sužeistas mūšio lauke – kreipkitės į medicinos seserį Vitą. Ji jums būtinai padės: leis pauostyti anodijos, išgerti medicininio spirito arba sučiulpti validolio tabletę“, – informavo armijos vadė.
Medicinos sesuo – bibliotekininkė Vita Gerulienė dalyvius nuo protų pertempimo „gydė“ populiariu Klaipėdos krašto svaigalu – anodijos (eterio) su cukrumi desertu.
Susumavus rezultatus, protų turnyre trečiąją vietą iškovojo Šilutės „Pelėdžiukai“, vadovaujami istoriko Algirdo Gečo, antroji vieta atiteko „Neringos briedžiams“, o čempionais tapo Klaipėdos miesto būrys. Visiems kovų dalyviams įteikti padėkos raštai ir „sausas davinys“, o nugalėtojams – merės Daivos Žebelienės pasirašyta knyga apie krašto istoriją.
Pasitikrinkite savo žinias – klausimai iš protų turnyro!
Kartu – trijų kultūros sostinių orkestrai
Jubiliejiniame koncerte Šilutės kultūros ir pramogų centre buvo reta galimybė išgirsti 5 orkestrų koncertą. Jame dalyvavo S.Šimkaus konservatorijos, Palangos savivaldybės, Panevėžio rajono, Tauragės rajono orkestrai, Šilutės meno mokyklos orkestras „Pamarys“, kolektyvai „Mingė“, „Vartana“, „Vaivora“, Šilutės Vydūno gimnazijos ansamblis.
„Didžiuojamės Šilutės krašto praeitimi, žmonėmis. Jaučiame atsakomybę puoselėdami toleranciją daugiakultūriniam palikimui, rūpindamiesi vertybių išsaugojimu, kurdami malonią aplinką ne tik sau, bet ir čia atvykstantiems“, – kalbėjo rajono merė D.Žebelienė.
Pasak renginio vedėjos etnografės Indrės Skablauskaitės, Mažojoje Lietuvoje gyvavo tradicija, kad kiekvienas mažiausias miestelis turėjo orkestrą. Ne bet kokį, o tokį, kuriam užgrojus „Su visa gyvata į padanges kel(i)amės“.
Vienoje scenoje kartu koncertavo ir trijų Kultūros sostinių orkestrai: 2011 metais Kultūros sostinės vardą Šilutė perėmė iš 2010 metų kultūros sostinės – Panevėžio rajono. O šiais, 2013 metais, kultūros sostinės vardu jau didžiuojasi Palanga. Įspūdingas koncertas baigtas kraštiečiui kompozitoriui Kaziui Daugėlai diriguojant „Pamario maršui“ ir fejerverkais.
„Man net širdis ėmė stoti nuo tokio grožio!“ – po koncerto emocijų neslėpė garbaus amžiaus šilutiškė, išsakydama visos publikos, vos tilpusios į Kultūros ir pramogų centro salę, įspūdžius.
Video:
Daugiau nuotraukų galerijoje: