Sulaukėme saulės, prisiminkime ir melanomą: geriau pasitikrinti per anksti, nei pavėluoti

melanoma balcenasKasmet pirmąjį gegužės antradienį minime tarptautinę Euromelanomos dieną.

Euromelanomos kampanija yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Skleisdamas šių metų Euromelanomos dienos šūkį „Saulė šviečia ne tik paplūdimyje, ji pasiekia jus visur“, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras dar kartą nori paraginti atsakingai rūpintis savo sveikata ir saule mėgautis atsargiai.

Pastaraisiais metais pasaulyje ir Lietuvoje pastebima nerimą kelianti tendencija – kasmetiniu sergamumo prieaugiu melanoma ženkliai lenkia kitų lokalizacijų navikus. Tiek vyrų, tiek moterų melanomos kasmetinis sergamumo prieaugis siekia 6 proc.

Ar didėja sergamumas Šilutės rajone, mūsų medikai nežino, nes įtarus ligą pacientai siunčiami į onkologijos centrus ir gydosi ten. „Tačiau prisiminti pagrindines apsaugos priemones prasidėjus šiltajam metų sezonui išties verta“, – sako Šilutės ligoninės odos ligų gydytojas, Konsultacinės poliklinikos vedėjas Leonas BALČĖNAS.

Gydytojas siūlo patiems išmokti atlikti ir pirminę savo kūno apžiūrą, mat ankstyvoji diagnostika yra pagrindinis mūsų koziris kovojant su piktybiniais odos navikais ar melanoma. O laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą, kai vėžys dar nėra išplitęs į kitas kūno ląsteles, apie 97 proc. atvejų pasveikstama.

Serga ne tik turintys rizikos faktorių

Informacijos apie tai, kas turi ypač didelę riziką susirgti odos vėžiu, pastaruoju metu netrūksta. Tai žmonės, kurie reguliariai lepinasi dirbtiniais saulės spinduliais soliariumuose, šviesiaodžiai ar itin greitai nudegantys saulėje, taip pat vaikystėje stipriai nudegę saulėje žmonės. Rizikos grupei priklauso ir tie, kas daug laiko praleidžia saulėje dirbdami ar būna veikiami intensyvios saulės trumpais laiko tarpais, pavyzdžiui, atostogaujant.

Dažniau serga ir tie, kurių šeimoje jau buvo vėžinių odos susirgimų, vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tie, kam buvo atlikta organų transplantacija ir kurie reguliariai vartoja imunitetą silpninančius vaistus.

Tačiau nereikia manyti, kad neturintiems rizikos veiksnių žmonėms negali išsivystyti odos vėžys. Todėl medikai nuolat kalba, kaip svarbu būti budriems ir reguliariai – bent kartą per mėnesį – patiems atlikti savo kūno apžiūrą.

Kaip reikėtų tikrinti savo kūno odą? Gydytojai pataria pirmiausia iš priekio ir nugaros, naudojantis kuo didesniu veidrodžiu, apžiūrėti veidą (nosį, lūpas, burną, ausis ir už jų), galvos odą, naudojant šukas, praskleisti plaukus. Ypač atidžiai rekomenduojama apžiūrėti viršugalvį, jeigu toje srityje yra plaukų išretėjimas.

Apžiūrėti reikia ir rankas iš abiejų pusių, tarpupirščius, kaklą, krūtinę (moterys turėtų patikrinti ir tarp krūtų, ir po jomis), viršutinę kūno dalį. Pakėlus sulenktas alkūnes reikia patikrinti žastą bei pažastis, su veidrodžiu apžiūrėti sprando, nugaros, sėdmenų ir kojų odą. Galiausiai reikėtų apžiūrėti padus ir kojų tarpupirščius.

Labiau pavojingi įgimti apgamai

Žmogaus be apgamo – nėra, todėl visiems patariama itin atidžiai stebėti apgamus. Pasak L.Balčėno, didesnį pavojų (ir nerimą medikams) įprastai kelia įgimti apgamai, mažiau pavojingi yra ant kūno atsiradę vėliau.

Kai kurie apgamai yra nelygaus, grublėto paviršiaus, kuris laikui bėgant gali kisti. Jeigu apgamo forma tampa nesimetriška – tai ženklas, kad šis odos darinys gali būti pažeistas, jame gali būti susidariusių vėžinių ląstelių.

Apgamo spalvos pakitimai, ypač kai viename apgame  matomos kelios skirtingos spalvos (tarkime, tamsiai ruda ir šviesi rausva), taip pat rodo odos vėžio riziką.

Dėl labai didelių ar nuolat traumuojamų apgamų vertėtų pasikonsultuoti su chirurgu dėl galimybės juos pašalinti. Apskritai apgamus reikėtų stengtis kuo mažiau liesti, nesužeisti, nesutrenkti ir nuolat stebėti jų pokyčius. Jeigu apgamus ima skaudėti, niežėti arba iš jų kraujuoja, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo dermatologą.

Įtarimų daug daugiau nei ligos atvejų

L.Balčėnas pastaraisiais metais pastebi tendenciją, kad neretai žmonės kreipiasi sunerimę dėl, jo žodžiais tariant, kiekvienos dėmelės. Tai akivaizdi vis daugėjančios informacijos viešojoje erdvėje pasekmė, bet medikas nemano, kad tai blogai. Anot jo, verčiau pasitarti per anksti, nei pavėluoti.
Tačiau iš anksto panikuoti nereikėtų, mat, L.Balčėno pastebėjimu, įtarimų dėl odos vėžio dažniausiai būna dešimtis kartų daugiau, nei jis iš tikrųjų diagnozuojamas.

Tie, kam liga įtariama, siunčiami tolesniam gydymui pas onkologus, jie išvyksta į Kauno klinikas arba Klaipėdos onkologijos departamentą, ir tolesnės statistikos rajonų ligoninės negauna.

Daugiausia dėl pakitimų odoje sunerimusių šilutiškių odos ligų kabinete sulaukiama vasaros pabaigoje, po atostogų ir ilgalaikio deginimosi saulėje. Pats viduvasaris – medikams ramesnis metas, mat tada daugelis vis lepinasi saulės voniomis ir, deja, pavojaus neįžvelgia.

Tų vonių mėgėjams L.Balčėnas itin akcentuoja apsaugininių priemonių svarbą. Pasak jo, užsienyje įprasta, kad saulėje pagulėti sumanęs žmogus pirmiausia pasitepa kūną apsauginiu kremu. Mūsų šalyje toks elgesys vis dar retas, ir tai blogai.

Ruošiantis į paplūdimį vertėtų rinktis ir valandas – degintis patariama iki 12 valandos ir po 16 valandos, kai saulė nėra tokia aktyvi.                    

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.