Šulinių vanduo gali būti pavojingas sveikatai

sulinysKlaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistai, vykdydami Lietuvos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymą „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, organizuoja šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn., ištyrimą.

Per 11 metų mėnesių Šilutės rajono savivaldybėje ištirtas 44 šachtinių šulinių vanduo: Šilutės mieste ir seniūnijoje –  7, Gardamo seniūnijoje – 3, Saugų seniūnijoje – 10, Kintų seniūnijoje – 2, Juknaičių seniūnijoje – 3, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – 7, Katyčių seniūnijoje – 3, Usėnų seniūnijoje – 1, Švėkšnos seniūnijoje – 5, Vainuto seniūnijoje – 2, Rusnės seniūnijoje – 1.

Buvo tiriama cheminė (nitratų ir nitritų) šulinių tarša. Iš visų tirtų šulinių 79 proc. atitiko rekomenduojamas nitratų ir nitritų normas, 9 šuliniuose rastas per didelis nitratų kiekis. Nitritų kiekis nė viename šulinyje nebuvo per didelis.

Leidžiamas nitratų kiekis mitybai skirtame vandenyje neturi viršyti 50 mg/l ribos. Šią ribą 2 ir 3 kartus viršijo 3 šachtinių šulinių vanduo: 140 mg/l rasta nitratų šulinio vandenyje, esančiame Galnės kaime (Vainuto sen.), 125 mg/l šių teršalų buvo rasta Liepų g. 4 namo šulinyje, Grabupių kaime, 100 mg/l nitratų rasta Saugų seniūnijos Aisės kaimo šulinyje.

Visų ištirtų šulinių savininkai informuoti apie tyrimų rezultatus ir perspėti apie grėsmę sveikatai.

Nitratai ypač kenksmingi nėščiosioms ir kūdikiams. Į kraują patekę jų dariniai blokuoja deguonies pernešimą į audinius, todėl kūdikį gali ištikti mirtinai pavojingas methemoglobinemijos priepuolis. Atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda aplink burną, rankos, kojos – pasireiškia pamėlusio kūdikio sindromas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai ir kūdikis gali mirti.

Būtina prisiminti, kad virinant vandenį nitratai nesunaikinami. Priešingai, jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virimo metu išgaruoja dalis vandens. Todėl mamos, negalinčios maitinti kūdikių krūtimi, mažylių maistui ruošti turėtų pirkti fasuotą vandenį arba naudoti vandentiekio tiekiamą vandenį.

Nepatikrinto, nitratais užteršto vandens iš šulinio kūdikių maistui ruošti naudoti negalima.

Nitratai – beskonės, bekvapės, sveikatai pavojingos azoto rūgšties druskos, į šulinių vandenį patenkančios iš užteršto grunto.

Grunte nitratai atsiranda pertręšus žemę azotinėmis trąšomis (pvz. salietra, karbamidu, srutomis, mėšlu). Kitas taršos šaltinis – iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų ir nuotekų duobių į gruntą įsigeriančios azotinės medžiagos, kurios iš lėto virsta nitratais ir dar agresyvesniais junginiais – nitritais. Tokiu būdu žemėje susiformuoja užteršti plotai, iš kurių nitratai į šulinių ir net gręžinių vandenį sunkiasi ištisus dešimtmečius.

Šulinių vandens kokybė priklauso ir nuo šulinio vietos pasirinkimo, įrengimo ir priežiūros. Blogesnė vandens kokybė yra šuliniuose, kurie neturi dangčių, stogelių (į juos prikrenta lapų, šiukšlių), įrengtuose netinkamose vietose (daubose arba netoli ūkinių pastatų), aplink šulinį neįrengta 2 m pločio akmenų grindinys, betoninė arba asfalto danga su nuolydžiu nuo šulinio.

Rentiniuose negali būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį patektų lietaus ar polaidžio vanduo, nuotekos. 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti ir skalauti skalbinius, girdyti gyvulius, plauti automobilius.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.