Sulos mėgėjai ja ir sveikatą taiso, ir veidą gražina

Danute sulos_rinkejaSenjorė Danutė Barkauskienė kas vakarą sėda ant savo raudono skuterio, lekia į mišką, susirenka per dieną išbėgusią sulą, o ryte išvežioją ją savo klientams.

Dar po Naujųjų metų moteris miške rinko spanguoles, o netrukus pradėjo kapsėti ir pirmoji klevų sula. Šiuo metu jau bėga beržų sula, kurią bus galima varvinti dar ilgokai.

Dar sausį pražydo pirmieji gėlių žiedai, miškuose dygo voveraitės, todėl ir gerokai anksčiau pradėjusi tekėti medžių sula daugelio nenustebino. Visgi Danutė sako neprisimenanti, kad pirmoji sula būtų pasirodžiusi taip anksti.

Surenka apie 15 l sulos

Gamta šiemet žiemos miegu neužmigo. Žydint pirmiesiems pavasariniams žiedams, bunda ir medžiai.

Danutė pasakojo, kad ankstesniais metais klevų sula pasirodydavusi vasario mėnesį. Įprastai šių medžių sula būna saldi, tačiau šiemet, anot Danutės, saldaus skonio nebuvo. Klevų sulai baigiantis pradeda kapsėti pirmieji beržų sulos lašai.

„Neatsimenu metų, kad tokiu laiku būtų pradėjusi tekėti beržų sula“, – sako Danutė.

Pasak jos, klevų sula labiau maitina organizmą, turi kalio, kuris teigiamai veikia širdį. Beržo sula, kaip su šluotražiu, valo organizmą.

Sulą moteris geria šviežia, ją taip pat užvirina ir užpliko kavą arba arbatą. Dar ją užšaldo į mažus maišelius ir pasigamina ledukus, jais vasarą valo veidą. Tokia procedūra odą atgaivina, drėkina, pamaitina.

Per dieną Vileikių miškuose Danutė surenka apie 15 litrų sulos. Norint surinkti tokį kiekį, reikia pragręžti nemažai medžių.

Prekiauja ir turguje

Sulą 65-erių Danutė leidžia jau daug metų, kadaise tą pradėjo daryti dėl savęs, ilgainiui atsirado klientų ratas. Pasak moters, tai žmonės, norintys gyventi sveikiau, žinantys, kad sula tikras sveikatos eliksyras. Sulą jiems moteris kas rytą išvežioja skuteriu. Danutę kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį galima sutikti ir Šilutės turguje.

Keičiantis metų laikams, keičiasi ir Danutės randamos gėrybės miške. Pirmiausia ji renka sulą, vėliau visas uogas, pradedant mėlynėmis, vaivorais, baigiant spanguolėmis.

Miške žiemos miegu neužmigo ir erkės. Daugelis, bijodami šių kraujasiubių nekelia kojos į mišką. Tuo tarpu Danutė, nors erkių ir parsineša, jų nebijo. Ji sako, kad parduodama sulą ir kitas miško gėrybes turi užsiėmimą, taip pat prisiduria prie pensijos, kuri vos viršija 200 Eur.

Sulą šaldo

Norint iš medžių išgauti sulą, reikia susirasti storesnį, senesnį medį ir jame pragręžti skylutę, įstatyti latakėlį ir sveikatos eliksyras jau kapsi.

Sulą renka ir mišką Gaideliuose turintis 92 metų Antanas. Preciziškai tvarkomame savo miško sklype, ilgaamžis kiekvieną pavasarį išgręžia skylutes, vieną vamzdelio galą įstato į medį, o kitą į 5 litrų plastikinį butelį. Tokiu būdu sula suteka švariai. Antanas pritaria Danutei, kad klevų sula jau baigiasi, prasideda beržų.

Sulą Antanas šaldo, o vasarą atitirpinęs geria. Tokiu būdu jis atsigaivina, stiprina savo organizmą.

Už medžio žalojimą – baudos

Sula vaistas nuo daugelio ligų žmogui, bet nereikia pamiršti, kad tai medžio kraujas, maitinantis jo šakas, lapus. Specialistai primena, kad pasibaigus sulos rinkimo sezonui, būtina užkišti medyje pragręžtą skylę kaiščiu, kad nebėgtų medžio syvai ir neįsimestų kenkėjai.

„Sulą galima leisti, tik įsitikinus, kad medis yra valstybinėje teritorijoje, jei yra privačioje teritorijoje, sulą leisti draudžiama arba reikia susiderinti su miško savininku“, – primena Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Anot jo, renkant sulą, geriausia medyje išgręžti mažą skylutę ir pridėti vamzdelį. Jokiu būdu neiškirsti kirviu, nepadaryti medyje rievių.

„Kadangi žiemos nebuvo, medis nebuvo užmigęs. Dabar iš jo bėga paprastas vandenėlis, sula nebuvo saldi. Mano nuomone, sulos skanumas turėtų prasidėti po dviejų savaičių, kai pumpurai pradės nokti. Reikia daugiau saulėtų dienų – šviesos ir šilumos. Nors, kas čia gali žinoti, dabar taip viskas susijaukę, kad niekas negali pasakyti“, – mano vedėjas.

Neatsakingai palikus pragręžtus medžius, sulos rinkėjui gali būti skirta bauda už medžio žalojimą. Visgi R. Rimkus nepamena, kad kas nors sulą leisdamas mūsų rajone būtų nubaustas. Jis tik prisiminė atvejį, kad privataus miško sklype sulą rinkęs žmogus puolė miško savininką. Sprendžiant šį konfliktą turėjo įsikišti ir policija.