„Kaip sveikata?“ – klausė sveikintojai, užsukę į 90 metų jubiliejų atšventusio šilutiškio, visuomenininko, mokytojo Algirdo Červinsko namus.
„Pakenčiamai“, – atsakė jubiliatas ir juokaudamas patikslino, jog šiuo metu sunkiausia jo liga – filatelija: pastaroji persekioja nuo vaikystės ir neketina apleisti.
O 90-mečio jubiliejaus smagiausia staigmena – žvejyba Kintų karpyne ir puikus laimikis!
Neblėstanti meilė gamtai
Devyniasdešimtiesiems beldžiant į duris, jubiliatas tikrąją savo gimimo dieną rugpjūčio 9-ąją atšventė artimiausių draugų būryje ir gamtos apsuptyje. Mokytojas A.Červinskas – aistringas žvejys, tačiau galimybės mėgautis gamta, rytmetine saule ir vėjo gaiva prie Nemuno, dabar, pasak jo, sumažėjusios.
„Džiaugiuosi, kad švęsdamas jubiliejų Kintų karpyne turėjau galimybę pažvejoti“, – atviravo jubiliatas, gimtadienio dieną sužvejojęs 4 didžiulius karosus. Didžiausias šio aistringo žvejo gyvenimo laimikis – 9 kg sverianti lydeka.
Apskritai gamta jubiliatui – geriausi namai, vardindamas pomėgius save A.Červinskas pavadino gamtos vaiku. Visad mėgo žvejoti, uogauti, grybauti, o kai dirbo mokytoju, su auklėtiniais dažnai ilgus kilometrus įveikdavo keliaudamas dviračiais.
Didžiulė meilė gamtai prieš kelias dešimtis metų nulėmė, kad A.Červinskas su žmona paliko gimtąjį Šiaulių rajoną ir atvyko gyventi į Pamarį.
Namuose saugo vertingą kolekciją
Rugpjūčio 10-ąją į jubiliato namus užsuko rajono Savivaldybės ir seniūnijos atstovai – mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir dar vienas jų abiejų bendravardis, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas.
Vaišindamas svečius arbata, A.Červinskas pasidalino ir savo džiaugsmu – filatelijos kolekcijos dalele – parodė Klaipėdos krašto pašto ženklų albumą.
Filatelija – pašto ženklų, blokų, ženklinių vokų, specialių antspaudų, vokų kolekcionavimu A.Červinskas „užsikrėtė“ būdamas devynerių metų. Deja, pasak aistringo kolekcininko, šiuo jo pomėgiu nelabai kas domisi, tad dažniausiai gausia kolekcija pasidžiaugti belieka tik su šeimos nariais ar artimais draugais.
Jubiliatas prisiminė, jog viskas prasidėjo, kai jo tėtis pas amatininką užsakė pagaminti albumą. „Gyvenome Šiauliuose, šalia namų stovėjo knygynas, kuriame buvo pardavinėjami įvairūs pašto ženklai. Kadangi tais laikais mane labai domino Afrika, visokie paukšteliai, žvėreliai, kuriuos išspausdindavo ant to meto pašto ženklų, ėmiau juos rinkti“, – sakė jubiliatas.
Surinkta pirmoji kolekcija karo metais sudegė. Gal sutapimas, o gal ir ne, tačiau besimokydamas mokykloje A.Červinskas sulaukė netikėtos vieno mokytojo dovanos – jam atidavė senų lietuviškų pašto ženklų rinkinį. Tad filatelijos kolekcionavimo „liga“ vėl atgijo ir užvaldė jaunuolį.
Šiuo metu kolekcininkas ieško ir parsisiunčia pašto ženklus paštu. „Gaila, kad šiais laikais oro pašto paslaugos negarantuoja, jog siunčiami vokai nebus atplėšti“, – dalijosi nusivylimu jubiliatas, pripažindamas, jog kartais sulaukia ir tuščių vokų.
Vaikams skiepijo meilę gimtinei
A.Červinskas atrado kelius į šimtus kitų jaunų širdžių, daug prisidėjo prie krašto istorijos puoselėjimo.
Jaunosios kartos ugdymas, lietuvybės ir istorijos puoselėjimas – tai nuoširdus ir tėviškas A.Červinsko kelių dešimtmečių darbas mokyklose. Atvykęs su žmona gyventi į Pamarį, pradžioje jis dirbo Juknaičių aštuonmetės mokyklos direktoriumi, vėliau – Laukstėnų (šalia Gardamo) mokyklos mokytoju, Saugų vaikų namų auklėtoju, o atidarius Šilutės internatą, atvyko dirbti į jį. Paskutiniuosius pedagogo metus ilgaamžis mokytojavo Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje. Čia jis įkūrė labai įdomų ir savitą istorijos muziejų.
Prisimindamas pedagoginio darbo metus, A.Červinskas su nostalgija pasakojo apie ilgas ir įdomias keliones, kuriose jis su auklėtiniais, važiuodami dviračiais, įveikdavo šimtus kilometrų. Ir visa tai – gamtoje bei meilės žmogui apsuptyje.
Apie iškilų mokytoją – jo mokinio knyga
Ir šiandien mokytoją dažnai aplanko jo buvę mokiniai, o auklėjimo bei atsidavimo vaisius – vos metus buvusio auklėtinio Aurelijaus Noruševičiaus knyga „Mokytojas Algirdas“ (2010 m.), kuri su didžiule pagarba saugoma jubiliato namuose.
Atsitiktinai atverstame knygos puslapyje rašoma: „Mokytojo įtaka sveikai gyvensenai, aukojimuisi dėl kitų, kolekcionavimui buvo didžiulė. Šio žmogaus pavyzdys buvo lemtingas daugeliui jo mokinių ir juo labiau auklėtinių. <….> Ši nedidelė knyga, manau, yra pirmas žingsnis bandant parodyti mokytojo Algirdo Červinsko fenomeną Šilutėje. Tokių žmonių, atėjusių į Lietuvos laisvę per jaunystės kovą, tremtį, pasiaukojimą ugdant būsimuosius Tėvynės patriotus, vedusius paskui save minias Atgimimo metais, biografijas valstybės istorikai turėtų aprašyti pirmiausiai. Tai mūsų didvyriai, legendos, apie kuriuos turi žinoti augančioji karta“.
Praėjus jubiliejui, atšvęstam šeimos rate, šviesuolio namų durys ilgai neužsivėrė: p. Algirdą skubėjo sveikinti buvę mokiniai, bendražygiai, kultūros puoselėtojai.