Sunkiausiu metu ligoniams ir jų artimiesiems padeda medikės ir socialinės darbuotojos

slauga namuose slaugytojos„Dievas padėjo tada, kai buvo sunkiausia ir atsiuntė tokias nuostabias pagalbininkes“, – tokiais žodžiais savo pasakojimą, o tiksliau – norą padėkoti pradėjo į redakciją atvykusi Kūlynų kaime gyvenanti Regina Pranckienė.

Šie moters žodžiai – apie jau keli mėnesiai Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vykdomą ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Dienos socialinė globa ir slauga namuose“ ir jį vykdančias medikes bei socialines darbuotojas, kurios labai palengvino sunkiai sergančios jos mamos priežiūrą.

Moters žodžiais tariant, jos mamą lanko ir prižiūrėti padeda tokios savo darbui atsidavusios moterys, kad apie jas žinoti ir jas gerbti turėtų visi rajono gyventojai.

Visa slauga teko dukrai

R.Pranckienės mama – jau 4 metai neįgali. Antrasis insultas trenkė staiga ir visam likusiam gyvenimui paralyžiavo kūną. Tiesa, kurį laiką moteris buvo sąmoninga, nors nei vaikščioti, nei apsitarnauti save negalėjo.

Visa mamos slauga – vaistų girdymas, higienos procedūros, specialaus trinto maisto ruošimas kelis kartus per dieną teko gležniems Reginos pečiams.

Be to, Regina gyvena kaime, tad žinoma, dar turi ūkį, sodina daržus, laiko porą karvučių, tenka prižiūrėti ir plačią sodybos aplinką. Todėl darbo ji turėjo kasdien nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.

Moteris nedejuodama nešė savo naštą, tačiau kelerių metų įtampa padarė savo – pablogėjo jos pačios sveikata, atsakė stuburas, prasidėjo skausmai įvairiose kūno vietose.

Apie Socialinės paramos skyriaus planuojamą projektą „Dienos slauga ir globa namuose“ moteris sako išgirdusi iš socialinių darbuotojų. Apsilankiusi Socialinės paramos skyriuje sužinojo, jog kai projektas startuos, pagalba bus skirta ir jai.
Jaunoms merginoms mielas darbas

Jau trys mėnesiai Reginos namus atokiame Kūlynų kaime lanko keturių pagalbininkių brigada. Dvi jaunos merginos – slaugytojos padėjėja Aušra Sakalauskaitė ir socialinio darbuotojo padėjėja Toma Mockutė atvažiuoja du kartus per savaitę ir Reginos „rankomis“ tampa nuo 10 iki 16 valandos.

Jos pagamina ligonei valgį, ją pamaitina, plauna indus, atlieka kitus darbus.

Kas laiko dvi jaunas merginas prikaustęs prie sunkių ligonių lovų už išties menką atlygį? – klausiame pačių Aušros ir Tomos. „Tiesiog patinka tas darbas, miela bendrauti su žmonėmis, matyti, kad tavo pastangos jiems padeda – malšina skausmus, praskaidrina vienatvės dienas“, – sako jaunosios Reginos pagalbininkės.

„Aušra ir Toma buvo pirmosios, kurios atėjo dirbti šį darbą pagal projektą. Šiandien jos turi 4 bendrus klientus, kurių vienus lanko po porą kartų per savaitę, o kai kuriuos – ir 4, ir 5 dienas“, – sako projekto socialinė darbuotoja Reda Urbaitytė.  

Dukrai liepė… eiti miegoti
slauga namuose urbaityte
Merginų darbą ir prižiūrimo ligonio būklę nuolat stebi bendrosios praktikos slaugytoja Svajonė Markauskienė. Ji suleidžia vaistus, pastato lašines, atlieka burnos higieną, apžiūri, ar ligoniui neišsivystė pragulos, nurodo, kaip slaugyti toliau. 

Regina prisimena, kaip ją nustebino pradžioje išgirsti šios medikės žodžiai: „Skambinkite man kiek reikės ir bet kuriuo paros metu. Atvažiuosiu nedelsdama“. Regina maniusi – nerealu, juk slaugytoja dirba tik puse etato, reiškia – vos kelias valandas per dieną, o jai priklauso slaugyti visi 20 šiuo metu pagal projektą prižiūrimų senų ir ligotų žmonių.

„Kaip suspėjate?“ – klausiame pačios Svajonės. O ši prisipažįsta, kad tokių dienų, kuomet užtektų padirbėti tik tas kelias priklausančias valandas, beveik nebūna. Kur kas dažniau būna tokių, kai ryte išėjusi į darbą namo grįžta… paryčiais, o kartais net ir nakvoja šalia ligonio lovos. Tiesiog todėl, kad negali pasakyti jo artimiesiems, kad jos darbo valandos jau baigėsi, ir vakare vaistų ji nebesuleis…

Čia pat šyptelėjusi Svajonė sako, jog dulkes savo namuose šiaip taip „sukontroliuojanti“, o visa kita nėra svarbiau nei jos ligonių būklė.

R.Pranckienė prisimena neseniai buvusį mamos sveikatos pablogėjimą, kuomet ne juokais buvo išsigandusi. Viską pakeitė skambutis Svajonei – į atokų, 14 kilometrų nuo Šilutės esantį kaimą atskubėjusi slaugytoja taip ir liko nakvoti šalia jos mamos lovos, pačiai dukrai nurodžiusi išgerti raminamosios arbatos ir eiti miegoti…

„Tapo taip lengva, kai supratau, kad šiuo sunkiu momentu nelikau viena, kad mane pavaduoja ne tik puiki specialistė, bet dar ir išskirtinai didelę širdį turintis žmogus“, – sako Regina.

Dirba atsidavusios specialistės

Kartu su šia komanda, jei yra gydytojo paskyrimas ir jei masažas duoda naudą, vyksta ir masažuotoja Ingrida Šeperienė. Tačiau Reginos mamai ši pagalba nepadėtų.

Ir pati Regina, ir visa jos pagalbininkių komanda bet kuriuo slaugymo klausimu konsultuojasi su medicinos centro „Sveikatos darna“ šeimos gydytoja Eugenija Mickiene, o slaugant kitus ligonius – su jų šeimos gydytojais.

Regina stebisi, kad ir gydytoja E.Mickienė neskaičiuoja kelio kilometrų ir savo darbo valandų, kad bet kada gali telefonu tartis ir su šia medike, o pablogėjus mamos būklei ji irgi atvažiuoja jos apžiūrėti.

Moteris sako suprantanti, kad visos šios specialistės turi ir savo šeimas ir, žinoma, gyvenimiškų problemų, tačiau žavisi, kad jos sugeba niekada savo nuovargio ar nerimo neparodyti ligonių šeimoms.

Dar labiau moterį stebina, kad ir mokėti už paslaugas jai nereikia, tik atskaičiuojama 10 proc. ligonės pensijos.

Regina pasakoja dabar jau galinti tvarkyti per ilgą laiką užleistus įvairius dokumentus, išvažiuoti pas gydytojus pati ar vaistų išrašyti mamai, pagaliau ir prekybos centre jau leidžianti sau ramiai išsirinkti prekes. Ji žino, kad jos ligonė – patikimose gerų žmonių rankose.

„Šį darbą dirba nuoširdžios ir savo profesijai visiškai atsidavusios moterys, kurios ne tik yra puikios savo srities specialistės, bet dar turi išskirtinai dideles širdis. Norėčiau, kad apie jas sužinotų kuo daugiau žmonių“, – kalba Regina.

Dar ji sako norinti pasakyti, jog tokia paslauga yra labai reikalinga daugybei žmonių – ir ligoniams, ir jų artimiesiems, todėl labai svarbu, kad ji būtų tęsiama kuo ilgiau.

Projektą bus galima tęsti

Projekto rengėja Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Audra Barauskienė  prisimena, kad jo iniciatorė buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Prieš tai atliktos apklausos, aiškintasi, ar yra tokios paslaugos poreikis. O išsiaiškinus, projektui vykdyti pasirinktos kelios pilotinės šalies savivaldybės, tarp jų – ir Šilutės.

Šilutiškiai iš 2007-2014 metų ES struktūrinės paramos  Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos gavo 504 tūkstančius litų. Už šias lėšas nupirkti du automobiliai, reikalinga įranga, techninės pagalbos ir higienos priemonės, dalis lėšų skirta darbuotojų – slaugytojos, masažuotojo bei slaugytojo padėjėjų – atlyginimams.

Projekte po pusę etato įdarbintos slaugytoja ir masažuotoja, 5,5 etato – slaugytojo padėjėjos, viena socialinė darbuotoja ir 6 socialinio darbuotojo padėjėjos, t.y., sudarytos dvi komandos. Savivaldybės administracija irgi labai džiaugiasi, kad projekto įgyvendinimui pavyko rasti itin sąžiningų, ligoniams atsidavusių moterų.

Projektas startavo sausio mėnesį, o jo pabaiga numatyta 2015-ųjų rugsėjį. Bet A.Barauskienė džiaugiasi, kad projektą neabejotinai bus galima tęsti. Mat už slaugą ligonių artmiesiems nereikia mokėti, jie moka tik už socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų darbą. Todėl net jei nebebūtų gauta ES lėšų, projektą būtų galima tęsti iš tikslinių dotacijų sunkią negalią turintiems žmonėms bei ligonių mokesčio.

„Labai svarbu ir tai, kad įgyvendinant projektą nuo rajono Savivaldybės yra nuimta didelė finansinė našta, nes Savivaldybės biudžeto lėšų pridėti nereikia“, – sako A.Barauskienė.
ES logo su trim fondais spalvotas copy
Svarstant prašymą paslaugai gauti, kaskart individualiai vertinamos šeimos pajamos, paslauga teikiama tik sunkią negalią turintiems žmonėms, t.y. tiems, kam tikrai reikia.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.