Šunų maudynės – greta žmonių

Šyškrantės kaimo paplūdimyje kai kuriuos poilsiautojus papiktino kartu su vaikais lakstantys ir besimaudantys šunys. / Skaitytojos nuotr.Specialistai perspėja apie šunų platinamas ligas, skaitytojai jų nebijo

Šyškrantės kaimo paplūdimyje apsilankiusią „Šilutės naujienų“ skaitytoją papiktino ir, jos žodžiais tariant, pašiurpino šunų maudynės šalia žmonių.

„Būnant tokioje apsuptyje kyla klausimas ir pasimetimas: kur esu – Lietuvoje ar Indijoje? O gal tiesiog tik kiti poilsiautojai atitrūkę nuo šiuolaikinio gyvenimo ypatumų? Įdomu, ar tokie pažeidėjai, atsivesdami ir maudydami šunis upėje kartu su kūdikiais, mažamečiais vaikais, norma ar nukrypimas?“ – klausia skaitytoja.

Nuomonių paklausėme Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistų, Savivaldybės gydytojo, veterinaro ir „Šilutės naujienų“ puslapio „Facebook“ lankytojų.

Į paplūdimius šunis vestis draudžiama

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė sako, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma į paplūdimius draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus, be abejo, ir juos maudyti.
Bet paplūdimiuose, kurie nėra oficialiai įteisinti, toks draudimas negalioja.

Šilutės rajone įteisinti paplūdimiai yra prie Žemaičių Naumiesčio tvenkinio, prie Kuršių marių ties Kintais, prie Šyšos upės ties Šilutės miesto Darbininkų kvartalu ir prie Atmatos upės. Juose nuolat atliekami ir vandens kokybės tyrimai.

Šilutės rajono Tarybos patvirtinose „Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo taisyklėse“ taip pat nurodoma, kad į paplūdimius šunis vestis draudžiama.

Pasak Savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus, nors dokumentuose minimos tik įteisintos maudyklos, tačiau reikėtų tokių pačių taisyklių laikytis ir vietose, kur susiburia daugiau žmonių, būti geranoriškiems vieni kitiems.

„Suprantama, šunys irgi nori atsigaivinti, tokia gyvūno prigimtis. Tačiau  jie gali pernešti žarnyno infekcijas, todėl gyvūnus maudyti prie žmonių draudžiama“, – pastebi M.Bartkus.

Nuskandins tik kelias blusas

Veterinaro Kęstučio Petravičiaus nuomone, nieko bloga, jei šuo maudosi vandens telkinyje. „Kiek tas šuo užterš vandenį? Žmonės patys dar daugiau užteršia. Jei kelias blusas nuskandins, tai ir viskas. Nebent žmogui estetinis vaizdas nekoks, jei pats neturi gyvūno. Čia panašiai, kaip kai kurie šeimininkai leidžia augintiniui laižyti savo veidą: vieniems – atgrasu, kitiems – malonu“, – komentavo K.Petravičius.

Pasak veterinaro, šunims, kaip ir žmonėms, karštą vasaros dieną reikia atsigaivinti, kad negautų šilumos ar saulės smūgio. Tokių atvejų gydytojo praktikoje yra pasitaikę.

Nuomonės „Facebook“: šunys sukelia alergiją ir erzina

„Šilutės naujienų“ profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ paviešinus skaitytojos laišką, užvirė aistringa diskusija dėl gyvūnų maudynių. Daugelis komentatorių nepalaikė pasipiktinusios moters pozicijos ir neįžvelgė jokios problemos.

Tačiau kiti priminė, kad šunys gali sukelti alergiją bei piktinosi nesupratingais augintinių šeimininkais.

„Jeigu aš esu alergiška šunims… Atvažiuoju prie vandens pailsėti ir negana to, kad aplinkui šunys laksto, tai dar ir maudytis su jais turiu… Gal ir namuose šunis į dušą vedatės?“ – ironizavo Sonata.

Jai pritarė ir Vilija. Pasak moters, gražu pažiūrėti iki tol, kol tai neliečia pačių. „Įdomu, ar labai smagu, kai vienoje vietoje maudosi šunys ir kūdikiai? Teoriškai gal ir nieko, bet praktiškai, tai jau dovanokit…“ – rėžia Vilija.

„Žmonės, atsiprašant, iki tualeto nenueina, daro savo reikalus vandeny ir niekas šios problemos nesprendžia. O čia kalba apie šunis, kurie ten net nenusišlapina“, – problemos rimtumu abejoja Monika.

„Man netrukdo, kad šunelį išmaudo. Nejaugi reikia namuose būtinai prausti, kai jis visur taškosi ir terliojasi? O dėl šunų buvimo pliažuose irgi nieko prieš, tik tegul visus „gerumus“ susirenka ir augintinį laiko prisirišę šalia savęs“, – neprieštarauja maudynėms Deividas.

Dovilė įsitikinusi, kad labai dažnai, ypač tie gyvūnai, kurie turi šeimininkus, yra švaresni už daugelį žmonių, kurie maudosi tuose pačiuose vandenyse.

„Šuo niekada nepridergs į vandenį, ne taip kaip žmonės – pirmiausia įlipę vandenin jį „pasišildo“. Pati turiu šunį, vežuos kartu prie vandens ir leidžiu jam maudytis, nes jam taip pat karšta. Mano šuo yra skiepytas, prižiūrėtas, maudomas vonioje.

Šampūnai ir tie yra brangesni už daugelį žmonių šampūnų. Taigi nematau jokios problemos, kad jis išsimaudo tam pačiam vandeny, kur ir žmonės. Eilinį kartą žmogus užsipuola gyvūną, o ne gyvūnas jį“, – rašo Dovilė.

Nuomonės „Facebook“: žmogus priteršia daugiau

Dariaus nuomone, nėra baisesnio kenkėjo už patį žmogų. „Kiek žmonės pridergia, tiek joks šunelis nepridergs. Apsivalykim sąmonę…“ – siūlo skaitytojas.
Pasak specialistų, vadovaujantis Lietuvos higienos norma ir Šilutės rajono Tarybos patvirtinomis naminių gyvūnų laikymo taisyklėmis, į paplūdimius draudžiama vestis šunis ir kitus gyvūnus. / Skaitytojos nuotr.
Inga įžvelgia ir globalesnę problemą – žmonės po savęs apskritai palieka daug šiukšlių ir tai daro sąmoningai. „Nei šuo, nei katė nemėto panaudotų vaikų sauskelnių, saldainių ar ledų popieriukų, nepalieka butelių kamščių, sudaužyto stiklo ir visokio kitokio šlamšto, kuris neretai tame pačiame vandenyje ir irsta… O kad kartu tame pačiame vandeny plaukioja šuo ir vaikas, nematau nieko smerktino. Abu vienodai prižiūrėti: paskiepyti, prausiami. Juolab kad ten tuo pačiu plaukioja lydekos, karšiai ir t.t. Vietos užtektinai visiems!“ – įsitikinusi Inga.

Ironizuoja ir skaitytojas Alvydas. Tiems, kam nenormalu maudytis greta šunų, jis pataria užsidaryti namuose, užsidėti šalmą, paslėpti visus aštrius daiktus, nesiprausti, nevalgyti, nekalbėti mobiliuoju telefonu, nesimylėti ir apskritai vengti visų įprastų dalykų. „Tik tada išvengsite viso to blogio, kurį duoda pasaulis. Ir dar. Nereikia Indijos… Nežinau kaip dabar, bet anksčiau karvės Šyšoje maudėsi ir kažkaip visi užaugom: maudėmės ir džiaugėmės gyvenimu, o ne sėdėjom ir nekūrėm sąmokslo teorijų apie žalą, kurią daro besimaudantis ciucikas…“ – reziumavo Alvydas.

Šunų platinama toksokarozė – sunki liga

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja R.Jovaišaitė paaiškina, jog pagrindinė priežastis, kodėl maudynės vandenyje su augintiniais gali būti pavojingos, yra jų platinamos užkrečiamosios ligos. Viena iš jų – toksokarozė, kurią sukelia Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė).

Toksokarozės platintojai yra sergantys šunys ir katės, teršiantys savo išmatomis aplinką. Suaugusi toksokarų patelė per parą išskiria apie 200 tūkst. kiaušinėlių, kurie su gyvūno išmatomis patenka į aplinką.

Žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, paplūdimiuose, kur yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti ir musės. Užsikrėtimo šaltinis gali būti ir užkrėstas toksokarų kiaušinėliais vanduo.

Kirminų kiaušinėliams patekus į žmogaus organizmą, plonojoje žarnoje  išsirita lervos ir pro gleivinę patenka į kraują. Jos nunešamos į kepenis, plaučius, širdį, inkstus, galvos smegenis, akis ir kitus organus bei audinius, kur siaurose kraujagyslėse jų migracija sustoja. Lervų migracija gali tęstis mėnesiais. Jos išlieka gyvybingos daugelį metų. Per ilgą laiką aplink lervas susidaro kapsulės, paskui jos suyra. Žmogaus organizme lervos niekada lytiškai nesubręsta, todėl toksokarais nuo žmogaus neužsikrečiama.

Toksokarozės klinikiniai simptomai ir ligos baigtis priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, jų lokalizacijos užsikrėtusios žmogaus organizme, jo imuninės būklės. Dažniausiai yra simptomų nesukelianti ligos forma. Tik imunoserologinai tyrimai parodo, kad pacientas užsikrėtęs toksokarais.

Sunkesniais atvejais, kai suserga 1-4 metų vaikai, būdingas karščiavimas, kosulys, švokštimas, karkalai, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas, padidėjusios kietos kepenys, gali padidėti blužnis, limfmazgiai, gali išberti odą, išsivystyti artralgijos. Retai pažeidus centrinę nervų sistemą, galimi traukuliai, meningito, encefalito požymiai, o pažeidus širdį – miokardito simptomai ir požymiai.

Akis pažeidžianti toksokarozės forma dažnesnė vyresniems vaikams. Migruojančių lervų pakliuvus į akių tinklainę, gyslainę, lešį, formuojasi granulomos, gali sutrikti rega.

„Didžiausia tikimybė užsikrėsti išlieka vasaros – rudens mėnesiais, kada susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis ir žmonių kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis. Tad jeigu šalia maudęsis ar paplūdimyje lakstęs šuo netoliese atliko ir gamtinius reikalus, galima užsikrėsti sunkia liga“, – perspėja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.