Šunys gatvėse: kai pritrūkstame atsakingumo, klojame pinigus

sunys pramones g puola zmones jpgNušvitus pavasariui gatvėse vėl matome daugiau beglobių keturkojų, ir vėl redakcija klauso miestelėnų skundų dėl to, kad baugu išeiti į gatvę, kad prie daugiabučio laiptinių būriuojasi kaimynų maitinamos katės.

Nors ši problema niekur nebuvo dingusi ir šaltuoju metų laiku, bet prasidėjus rujai tapo dar aktualesnė.

Situaciją aiškinosi policija

Pramonės gatvėje gyvenančios mūsų skaitytojos kantrybė trūko pirmadienį, kuomet, kaip visada, išvedusi pasivaikščioti savo mažylį augintinį buvo užpulta visos šunų gaujos.sunys pramones g

Anot moters, šioje gatvėje vaikščioti pėsčiomis baisu jau nuo praėjusios vasaros, mat kaip tik tada čia būriuotis pradėjo didoki keturkojai. Pradžioje buvo vienas, po to du, o pastaruoju metu prisijungė ir dar pora mažesnių.
„Tad dabar jau visa gauja skalija ir agresyviai puola, jei pasirodai gatvėje. Ką daryti?“ – klausė patarimo šilutiškė.

Ji sakė jau reiškusi pretenzijas aplinkinių įmonių, kurių teritorijose dažniausiai būriuojasi šunėkai, vadovams. Bet šie atkerta, jog šunys – ne jų ir nežinia kieno. Taip niekas ir nesikeičia.

Paraginta paskambinti Bendruoju pagalbos telefonu moteris tuoj pat taip ir padarė. O netrukus jau galėjome stebėti, kaip aršūs keturkojai kėsinasi perplėšti kelnes jaunutei pareigūnei, atvykusiai aiškintis situacijos…
Aplojusi ją, dar bandžiusią ieškoti ir aplinkinių įmonių vadovų, keturkojų gauja laukti naujų aukų pasidavė į kitą gatvės pusę – į čia esančių automobilių servisų teritoriją.

„Perduosime medžiagą seniūnijai“, – informavo policijos pareigūnai, į kurių pareigas šunų gaudymas, žinia, neįeina.

Gaudytojams klojame dideles sumas

Informaciją iš seniūnijos gavęs Savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis tą pačią dieną iškvietė „Nuaro“ gyvūnų gaudytojus. Antradienį jiems teko padirbėti ne tik Šilutės Pramonės gatvėje, bet šunis gaudė ir aplinkiniuose soduose, o kates – tarp Melioratorių alėjos daugiabučių.

Tačiau nereikia manyti, kad tokia paslauga šilutiškiams teikiama nemokamai. Anot inspektoriaus J.Čeponio, tai yra labai nepigi paslauga.

Pagal sutartį, vieno gyvūno sugavimas, skaičiuojant litais, Šilutės savivaldybei atsieina 145 litus (dabar jau apie 42 eurus). Gyvūno karantinavimas „Nuare“ 1 parą kainuoja 24,20 lito (7 eurai), užmigdymas pagavus gyvūną – 60,50 lito (18 eurų), o nuotolinis užmigdymas (kai neįmanoma prie gyvūno prieiti) – net 242 litus (70 eurų).

Dar 1,81 litą (pusę euro) sumokame už kiekvieno gyvūno palaikų utilizavimą, o jei tai tenka atlikti skubos tvarka – ir visus 145,20 lito (42 eurus) iš vargano savo savivaldybės biudžeto paklojame.
Kainos nurodytos su PVM.

Tiesa, už atvažiavimą atskirai mokėti nereikia, jo kaina įskaičiuota į šias sumas.

Tad, pavyzdžiui, pernai Savivaldybė šiai įmonei už mūsų beglobių gaudymą iš viso sumokėjo apie 22 tūkstančius litų.

„Tai didelės sumos, bet kitos išeities nėra, nes be šių paslaugų mes neišsiverstume“, – sako J.Čeponis.

sunys pramones g gyventojaiReikia apgalvoti visus niuansus

Todėl, pasak J.Čeponio, jei nesame numatę, kur dėsime auginamų gyvūnų palikuonis, savo keturkojus turėtume kastruoti. Taip bent jau išvengsime vėlesnės problemos, kaip atsikratyti nepageidaujamo prieauglio.

Tiesa, kol kas gatvėse regimą gyvūnų pagausėjimą sieti su prieaugliu nebūtų teisinga. Čia būriuojasi ne tik benamiai, bet ir pavasarinio dauginimosi instinkto šaukiami šunys ir katės, pabėgę nuo šeimininkų.

Sanitarijos inspektorius akcentuoja, kad žmonės, pasiryžę auginti gyvūną, turi gerai įvertinti situaciją: ar to tikrai nori visi šeimos nariai, ar namuose nėra alergiškų gyvūnų plaukams šeimynykščių, ar tai nepykdys kaimynų ir t.t. O svarbiausia – sąžiningai atsakyti patiems sau į klausimą, ar tikrai nepristigsime jėgų ir noro laikyti augintinį ne vienerius metus – iki jo dienų pabaigos.

Netoleruotinas ir kačių šėrimas prie daugiabučių laiptinių, nes taip globojamos katės dažniausiai tose teritorijose apsistoja ilgam ir teršia aplinką.

Į paplūdimį su šunimi – šiukštu

J.Čeponis primena, kad artėja maudynių sezonas, o tada į paplūdimius ne vienas poilsiautojas atsiveda ir šunis. Tai daryti draudžia paplūdimiuose sustatyti ženklai, bet jų reikalavimų daug kad nepaiso.

Anot sanitarijos inspektoriaus J.Čeponio, pareikalauti išvesti šunį iš vandens ir iš paplūdimio turi teisę bet kuris poilsiautojas. Jei šuns šeimininkas nepaiso įspėjimo, aplinkiniai turi teisę kviesti policiją, o ši skirs nedrausmingam gyvūnų mylėtojui nuobaudą.
Visų šių priemonių laikytis būtina pirmiausia dėl savo pačių ir savo vaikų sveikatos, nes tik retas dar galbūt nėra girdėjęs apie keturkojų platinamas pavojingas ligas.

„Visi turėtų būti pilietiški ir informuoti seniūniją apie neprižiūrimus gyvūnus“, – ragina ir Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Anot seniūno, nei jis, nei kiti seniūnijos darbuotojai negali nuolat matyti, kas dedasi viename ar kitame miesto kvartale ar gyvenvietėje, tad gyventojų skambučiai gelbėtų prižiūrint tvarką.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.