Šuo ėda mažiau arba kramto tik viena puse – ką tai gali reikšti?

Šuo, kuris anksčiau nekantriai laukdavo kiekvieno šėrimo, staiga ima ilgiau stoviniuoti prie dubenėlio, palieka dalį maisto arba kramto tik viena burnos puse. Tokius pokyčius šeimininkai kartais sieja su išrankumu, pasikeitusiu pašaru ar vyresniu augintinio amžiumi. Vis dėlto pakitę valgymo įpročiai gali išduoti sveikatos problemas, ypač jei šuniui tapo skausminga kramtyti.

Burnos ertmės ligos ne visada pasireiškia akivaizdžiais simptomais. Net ir dantų skausmą jaučiantis šuo gali išlaikyti gerą apetitą, todėl svarbu stebėti, kaip augintinis elgiasi šėrimo metu.

Kaip atpažinti, kad šuniui skauda dantis?

Galimą burnos skausmą gali išduoti pasikeitę šuns valgymo įpročiai. Augintinis gali pradėti vengti anksčiau mėgtų kramtalų, sunkiau sukramtyti sauso pašaro granules arba rinktis minkštesnį maistą. Kartais šuo paima kąsnį, tačiau netrukus jį išmeta iš burnos. Kiti pradeda ėsti neįprastai lėtai arba kramtydami pakreipia galvą į vieną pusę.

Apie galimas dantų ir dantenų problemas gali įspėti nemalonus burnos kvapas, gausesnis seilėtekis, paraudusios ar kraujuojančios dantenos. Kai kurie šunys tampa jautresni prisilietimams prie snukio arba vengia žaislų, kuriuos reikia stipriai sukąsti.

Kodėl šuniui gali būti sunku kramtyti?

Viena dažniausių burnos ertmės problemų – periodonto liga, pažeidžianti dantenas ir dantis palaikančius audinius. Ji prasideda nuo bakterinių apnašų kaupimosi. Laiku nepašalintos apnašos mineralizuojasi ir virsta dantų akmenimis, o bakterijos skatina dantenų uždegimą.

Ligai progresuojant pažeidžiami gilesni dantis supantys audiniai, dantys gali pradėti klibėti, o kramtymas – kelti skausmą. Vis dėlto ne kiekvienas kramtymo sutrikimas susijęs su dantų akmenimis. Skausmą gali sukelti nulūžęs dantis, šaknies infekcija, burnos gleivinės pažeidimai ar įstrigęs svetimkūnis.

Mažų veislių šunys dažniau susiduria su periodonto ligomis, o dėl dantų susigrūdimo jų priežiūra gali būti sudėtingesnė.

Kada reikėtų kreiptis į veterinarą?

Jei šuo pradėjo kramtyti tik viena puse, vengia kieto maisto arba iš jo burnos nuolat sklinda nemalonus kvapas, vertėtų suplanuoti veterinarinę apžiūrą.

Didesnį nerimą turėtų kelti staigus atsisakymas ėsti, ryškus snukio patinimas, kraujavimas iš burnos ar akivaizdus skausmas. Tokiais atvejais veterinaro konsultacijos nereikėtų atidėlioti. Jeigu šuo negali normaliai ryti, sunkiai kvėpuoja ar jo būklė sparčiai blogėja, būtina skubi veterinarinė pagalba.

Kol laukiama apžiūros, nereikėtų šuniui duoti kietų kaulų ar kramtalų, kurie gali sustiprinti skausmą. Jei augintinis gali normaliai ryti, laikinai galima pasiūlyti minkštesnio maisto. Taip pat negalima savarankiškai šalinti dantų akmenų ar duoti žmonėms skirtų vaistų nuo skausmo.

Apetito sumažėjimą gali sukelti ir su burnos ertme nesusijusios ligos, todėl negalavimo priežastį turėtų nustatyti veterinaras.

Kaip gydomos šunų dantų problemos?

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Veterinarijos gydytojas įvertina burnos ertmės būklę, o prireikus atlieka papildomus tyrimus. Jei ant dantų susikaupė apnašų ir akmenų, gali būti rekomenduojamas profesionalus dantų valymas šunims. Procedūros metu pašalinami dantų akmenys ir apnašos, išvalomos vietos po dantenų kraštu. Visavertis profesionalus valymas atliekamas taikant bendrąją nejautrą.

Jeigu nustatomi stipriai pažeisti dantys ar pažengusi periodonto liga, vien valymo gali nepakakti. Tokiais atvejais veterinarijos gydytojas įvertina, kokio papildomo gydymo reikia.

Kaip prižiūrėti šuns dantis namuose?

Kasdienė burnos higiena padeda sumažinti apnašų kaupimąsi. Šuns dantis rekomenduojama reguliariai valyti minkštu šepetėliu ir specialiai gyvūnams skirta pasta. Prie šios procedūros augintinį geriausia pratinti palaipsniui.

Papildomai galima naudoti veterinarų rekomenduojamus kramtalus, tačiau jie nepakeičia dantų valymo ir profilaktinių patikrų. Jeigu šuniui skauda burną, prieš pradedant valyti dantis reikėtų pasikonsultuoti su veterinaru.

Pastebėjus, kad šuo pradėjo kitaip kramtyti ar vengia kietesnių kąsnių, nereikėtų šių pokyčių ignoruoti. Laiku atlikta apžiūra gali padėti nustatyti problemą, kol ji nesukėlė rimtesnių komplikacijų.