Superuogos – bruknės: dietologė pataria valgyti neapdorotas

Dėl rūgštokai karstelėjusio skonio bruknės dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – tradiciškai verdamos jų uogienės su kriaušėmis ir obuoliais, jos dedamos į rauginamus kopūstus.

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad bruknės yra vienas pagrindinių antioksidacinių medžiagų šaltinių, įvardijamos kaip superuogos – jų naudą itin vertina Skandinavijos šalių gyventojai.

Bruknių karoliukai miškuose pradeda raudonuoti baigiantis vasarai. Rūgštokos uogos nėra iš tų, kurios valgomos saujomis – dažniausiai jos verdamos, maišant su kitais vaisiais. Pasak dietologės dr. E. Gavelienės, renkantis uogas pirmenybė turėtų būti teikiama mūsų kraštuose augančioms uogoms.

„Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės. Nuo jų neatsilieka ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Šviežiomis bruknėmis galima skaninti košes, pieno produktus, salotas, įvairiausius desertus. Mūsų kraštuose bruknės ir spanguolės nėra itin populiarios, nors bruknės – vitaminų A, C, E, polifenolių šaltinis, ne veltui jos įvardijamos kaip supermaistas“, – sako dietologė.

Iš bruknių tradiciškai verdamos uogienės, kompotai, sirupai. Pasak ekspertės, polifenolių ir oksidacinių medžiagų kiekiai bruknėse mažėja tiek jas termiškai apdorojant, tiek spaudžiant jų sultis.
„Be to, maistinėms savybėms reikšmės turi ir tai, kur uogos auga. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daug daugiau polinefolių turėjo Aliaskoje prisirpusios bruknės, lyginant jas su augusiomis Lenkijoje ar JAV. Nepaisant to, bet kur pasaulyje užaugusių šių uogų nauda sveikatai neginčijama ir artėjant bruknių sezonui tikrai verta jomis paskaninti košę ar varškę, užsišaldyti, susitrinti su medumi ar kitaip įtraukti į savo mitybos racioną“, – pataria gydytoja.