Psichologinio, seksualinio, fizinio, ekonominio smurto ratas šeimose sukasi nuolat. Smurtą patiria kas trečia Lietuvos moteris, tačiau tik labai maža dalis nusprendžia su smurtu nesitaikstyti.
Prievarta tokia dažna ir taip įaugusi į kraują, kad daugelis jos neatpažįsta ir priima kaip suprantamą dalyką.
Šiurpą kelia suplėšytos smurtą patyrusių moterų suknelės, kurias šilutiškiai galėjo pamatyti ketvirtadienio vakarą Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro organizuotos informacinės kampanijos „Smurtui – NE“ metu.
Keturi smurto simboliai, bylojantys liūdnas jų savininkių istorijas: žarstekliu užmušta moteris jau niekada neateis į Kultūros ir pramogų centro salę, nepriglaus savo vaikų; kita auka – mažamečių vaikų akivaizdoje vyro brolio sumušta moteris patyrė galvos smegenų sukrėtimą ir gydėsi neurochirurgijos skyriuje.
Šilutės rajono policijos komisariate šiemet jau gautas 561 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (tai 177 atvejais daugiau nei 2012 m.), 120 smurtą patyrusių aukų kreipėsi į Kretingos specializuotą pagalbos centrą, kuris padeda viso Vakarų Lietuvos regiono smurto aukoms.
Renginio pabaigoje parodytas meninis ispanų režisieriaus filmas „Pasiimk mano akis“ kiekvieną privertė susimąstyti apie savo ir smurtą patiriančios aukos padėtį visuomenėje.
Atsakingas esame kiekvienas
„Skaudžiausia, kad šeimose besisukant smurto ratui, aukos atleidžia smurtautojams ir leidžia šiam ratui suktis toliau“, – kalbėjo jau 9 metus su smurto aukomis dirbanti Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro projektų koordinatorė, Specializuoto pagalbos centro konsultantė Marija Juškienė.
Šio centro direktorė Jurgita Cinskienė pasakojo, kad šiuo metu įpusėjo pasaulinė 16-os dienų be smurto šeimoje akcija, prasidėjusi lapkričio 25-ąją, smurto prieš moteris paminėjimo dieną, ir pasibaigsianti gruodžio 10-ąją – Žmogaus teisių paminėjimo dieną.
„Tai simbolinės datos, nes pagaliau galime pasidžiaugti, kad smurtas prieš moteris yra pripažįstamas grubiu žmogaus teisių pažeidimu, tai įtvirtinta ir mūsų teisinėje bazėje. Pagaliau turime ir smurto artimoje aplinkoje įstatymą“, – kalbėjo J.Cinskienė.
Šios problemos viešinimas tampa labai svarbus, nes ne tik smurtautojai, bet ir visuomenė atsakinga už tai kas vyksta. „Kiek jūs, girdėdami šauksmus, ar pranešėte kuriai nors institucijai, policijai?“, – į kiekvieno sąžinę apeliuodama klause J.Cinskienė, pridurdama, kad mes visi esame labai tolerantiški šiam reiškiniui.
Visuomenėje gausu mitų: smurtas šeimoje – privati problema; smurto aukos pačios kaltos dėl to, kas vyksta ir pan. Anot centro direktorės, nesvarbu, kas nukenčia – vyras, vaikas ar moteris, smurtautojas ar liudininkas – toje šeimoje, kur vyksta smurtas, visiems labai sunku.
Už šios problemos viešinimą ir pagalbą organizuojant renginį Šilutėje J.Cinskienė dėkojo Specializuoto pagalbos centro partneriams: Šilutės r. policijos komisariatui, Raudonojo kryžiaus komitetui, Šilutės Soroptimos klubui, Gargždų bei Priekulės socialinių paslaugų centrams, Šilutės rajono žiniasklaidai.
Policija prašo neužsimerkti
Šilutės r. policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius pristatė situaciją mūsų rajone.
Anot jo, smurtas artimoje aplinkoje egzistuoja visada ir šeimos kenčia nuolat. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas artimą aplinką apibrėžia plačiai: buvę ar esami sutuoktiniai, partneriai, giminaičiai. Kenčia tiek moterys, tiek vyrai, tiek vaikai. „Važiuojam, reaguojam ir dirbame kasdien – vakarais, dienomis, naktimis“, – sakė viršininkas.
Jis neslėpė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejus tiriančiam policijos pareigūnui irgi yra sunku, nes jis turi suvaldyti situaciją, kartais, kol atvažiuoja kitos tarnybos, tenka ir psichologu ar aukle pabūti.
Kita opi problema – susitaikymas, nes aukos dažnai linkusios smurtautojams atleisti, susitaikyti. Tuomet smurtautojas pasijunta nebaudžiamas ir nesiliauja skriausti artimųjų.
„Ir jūsų aplinkoje tikriausiai yra nuo smurto kenčiančių žmonių. Nelikit abejingi ir apie tai praneškite, jūsų anoniminis skambutis duotų realios naudos. Galbūt kitais metais matytume mažėjančius nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje skaičius“, – neužsimerkti visuomenės prašė komisariato viršininkas.
Socialinių paslaugų centras suteikia prieglobstį
Nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje šilutiškės gali kreiptis į naująjį Šilutės socialinių paslaugų centrą, kuriam vadovauja Rasa Jakienė.
Anot jos, smurto aukoms būtina pagalba, kuri užtikrintų ne tik psichologinę paramą, bet tam tikrais atvejais ir laikinojo būsto suteikimą, materialinę pagalbą, ypač krizės atvejais, esant grėsmei sveikatai ar gyvybei. Saugi aplinka, kvalifikuota specialistų pagalba suteikia aukai galimybę permąstyti situaciją ir ieškoti jai labiausiai priimtino problemos sprendimo būdo.
Aukos Socialinių paslaugų centro paslaugomis gali pasinaudoti bet kuriuo metu, konsultuotis telefonu ar atvykti į centrą.
Prieglobstis vienu metu čia gali būti suteikiamas šešioms moterims ir jų vaikams, centre yra ir trys kūdikiams skirtos lovytės.
Socialinių paslaugų centras aprūpina būtiniausiais drabužiais, avalyne, higienos prekėmis, tačiau maitinimo paslaugų neteikia.
R.Jakienė siūlo moterims kalbėtis apie tai, koks jų vyras blogas, ne atėjus į darbą ar draugės virtuvėje, bet visų pirma su pačiu partneriu, o jei tai nepadeda, atrasti drąsos ir kreiptis specializuotos pagalbos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Šimelionis gyrė Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro specialistes, kurios neša šią idėją ir padeda smurto aukoms. Anot jo, labai aktualu pasakyti „ne“ ir smurtui prieš vyrus, kurie irgi dažnai kenčia, bet ne visada drįsta prisipažinti.
A.Šimelionis linkėjo, kad dar vienu Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro partneriu taptų ir Socialinių paslaugų centras Šilutėje.