„Didelę įtaką daro trumpos dienos ir natūralios šviesos trūkumas, kai jaučiame jos stoką, smegenyse pakinta psichinius procesus reguliuojančio serotonino kiekis, o tai neigiamai paveikia mūsų emocinę sveikatą. Mums trūksta fizinio aktyvumo, daugiau laiko praleidžiame namie ir mažiau jo skiriame mėgstamoms veikloms ar užsiėmimams lauke, mūsų mityba tampa skurdesnė, nes joje sumažėja vaisių ir daržovių“, – aiškina V. Bečelytė.
Be pasekmių nepraeina ir šventinis laikotarpis – jo metu dažnas patiria daug streso, nes pamiršta planuoti laiką ir darbus, o tada viską daro paskutinę minutę, pamiršęs, kad reikėtų skirti laiko sau. Todėl praūžus šventiniam maratonui žmogus jaučiasi išsekęs emociškai.
Signalai ir pasekmės juos ignoruojant
Vaistininkės teigimu, įvairių priežasčių ir dirgiklių nualinta emocinė sveikata neigiamai veikia daugelį organizmo sistemų, todėl kenčia nuotaika, apetitas, atmintis ir net libido.
„Atėję pacientai dažnai skundžiasi atsiradusiu irzlumu, nerimu, nemiga, energijos ir koncentracijos stoka, sumažėjusiu apetitu, darbingumu bei lytinės funkcijos sutrikimais. Žmonės įvardija ir kamuojantį beviltiškumo, nepilnavertiškumo jausmą, nenorą užsiimti tuo, ką darė anksčiau. Kiti dėl suprastėjusios emocinės sveikatos patiria priešingus simptomus – jie visada nori miego ir daug valgo, ypač saldumynų“, – aiškina V. Bečelytė.
Nekreipiant į šiuos signalus dėmesio gali atsirasti stiprūs galvos skausmai, padažnėjęs širdies pulsas ir padidėjęs kraujospūdis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas bei pykinimas. Prasta emocinė sveikata didelę įtaką daro ir imuninei sistemai – jeigu nesistengiame sau padėti, laikui bėgant menksta organizmo gebėjimas apsiginti nuo jį puolančių virusų ir bakterijų. Be to, vengiant ieškoti pagalbos ilgą laiką, gali išsivystyti depresija – psichikos sutrikimas, kurio gydymui reikės psichiatro pagalbos.
Kaip padėti sau?
Norint sustiprinti suprastėjusią emocinę sveikatą, pirmiausia, reikėtų atstatyti pusiausvyrą tarp darbo, buities ir fizinio bei emocinio poilsio. Šį balansą atrasti ir išlaikyti kiekvienam sekasi skirtingai, todėl patartina susidaryti darbotvarkę ir įvertinti, kiek laiko skiriate darbui, poilsiui, fiziniam aktyvumui, mėgstamai veiklai ir t.t. „Susidaręs tokią darbotvarkę, dažnas suvoks, kad visos dienos metu tik dirba, patirdamas daug streso, ir miega, pamiršęs, kad gyvenime yra dalykų, kuriais jis galėtų džiaugtis“, – sako vaistininkė.
Skirti laiko sau svarbu, bet dar svarbiau – nesijausti dėl to kaltu, nes kiekvienas turi pasirūpinti savo gerove. Tai bus lengviau padaryti išmokus atsipalaiduoti: jokių bendrų taisyklių nėra, nes tik pats žmogus žino, kas jį ramina ir teikia džiaugsmą, o tuo pačiu „išveda“ iš negatyvios būsenos. Vieniems tai gali būti muzika, kitiems gražus gamtos vaizdas, o tretiems – namuose pasklidęs levandų aromatas.
Emocinę sveikatą stiprinti padės ir laikas gryname ore, subalansuota ir sveika mityba, kokybiškas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas bei susilaikymas nuo alkoholio, kuris tik dar giliau gramzdina į liūdesio liūną.
Padės ir kitos priemonės, kurios padeda lengviau adaptuotis prie aplinkos bei sugrįžti į įprastą ritmą. Nervų sistemos stiprinimui, nervingumo mažinimui ir miego kokybės gerinimui skirti raminančiu poveikiu pasižyminčių vaistažolių – valerijono, melisos, pasifloros, apynio, gudobelės, mėtos ar jonažolės – ekstraktai, tinkamą nervų sistemos veiklą užtikrinantys B grupės vitaminai ir mineralas magnis, aminorūgštys, kurios pagerina miego kokybę ir nuotaiką.
Jeigu nusilpusios emocinės sveikatos simptomai kamuoja mėnesį ar ilgiau, o vaistinėje gautos priemonės neveiksmingos, V. Bečelytė pataria kreiptis į šeimos gydytoją.
Pagal BNS inf.