„Nors apie sukčiavimą bandant iš žmonių išvilioti pinigus kalbama daug, apie tai nuolat rašo žiniasklaida, liūdnų istorijų vis girdime. Sukčiai prigalvoja vis naujų schemų, darosi išradingesni, nors ir paprasčiausios apgavystės vis dar suveikia“, – sako Šiaulių banko atstovas Andrius Kamarauskas.
24 proc. respondentų mano, kad tikrai atpažintų sukčius, 64 proc., kad greičiau atpažintų, o tik 13 proc. mano, kad neatpažintų. Labiausiai savo gebėjimais atpažinti apgavikus pasitiki 35-44 m. gyventojai ir tie, kurie gauna didesnes pajamas.
Dažniau su sukčiais susidūrė vyrai, 25-34 m. žmonės bei asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Lyginant su pernai metais, susidūrimų padaugėjo tarp 25-34 m. žmonių, mažesnių miestų gyventojų bei apklaustųjų su aukštesnėmis pajamomis (1201-1500 Eur).
Dauguma respondentų (86 proc.) teigė, kad sukčiai bandė pinigus išvilioti telefonu. Dažnai pasitaiko ir bandymų sukčiauti el. paštu, su tuo susidūrė 26 proc. respondentų, kas penktas iš su sukčiavimu susidūrusiųjų teigė, kad juos apgauti bandė socialiniuose tinkluose (20 proc.). Tiek atvejų el. paštu, tiek socialiniuose tinkluose praėjusiais metais žymiai padaugėjo – +7 proc. ir +4 proc.
Pasitaiko ir būdų, kuriuos atpažinti sunkiau. „14 proc. gyventojų neatpažįsta sudėtingesnių sukčiavimo būdų ir mano, kad bankas gali paprašyti mokėjimo kortelės PIN kodo arba interneto banko prisijungimų. Per metus situacija dėl šios problemos nepasikeitė“, – sako A. Kamarauskas.
Kaip atpažinti?
Ekspertas pažymi, kad banko darbuotojai niekad neprašo klientų prisijungimų duomenų. Pasitaiko atvejų, kai sąskaitų turėtojus bandoma apgauti imituojant techninius darbus bankininkystės sistemose, meluojant apie įsilaužimus į sąskaitas, mokėjimo kortelių galiojimo laiko pasibaigimą ir pan. Sukčiai dažnai apsimeta banko darbuotojais ir neva spręsdami kokią nors problemą prašo klientų duomenų. Jokiu būdu negalima atskleisti informacijos, o kilus įtarimui, rekomenduojama kreiptis į banką viešai skelbiamais kontaktais ir pasiteirauti, ar išties yra problemų.
Populiarėjant investavimui būtina nepakliūti ir į apsimetėlių investicijų valdymo konsultantų pinkles. Norėdami investuoti kreipkitės į bankų specialistus, sertifikuotus investicijų valdytojus. Atsargiai reikėtų elgtis ir apsiperkant internetu – kritiškai įvertinti nežinomas parduotuves, žmones, kurie įsigytą prekę išsiųsti žada tik gavę pinigus ir pan.
„Finansiniai sukčiai dažnai rašo ar skambina naktimis, turi surinkę asmeninės informacijos, taikosi į senyvus žmones, sukuria painias ir skubių sprendimų reikalaujančias istorijas. Didesnį finansinį raštingumą turintys žmonės turėtų apie galimą sukčiavimą pakalbėti su vyresniais artimaisiais“, – kalba A. Kamarauskas.
Sukčiai gali taikytis ir į verslo atstovus, todėl visus įtartinus veiksmus reikia vertinti racionaliai, operacijas atlikti neskubant, o kilus įtarimų – kreiptis į savo banką.
Pagal BNS inf.