Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje lankėsi Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė, draugijos vicepirmininkas, Vydūno knygų leidybos (faksimiliniu būdu) iniciatorius, vienas aktyviausių draugijos narių Tomas Stanikas ir kiti Vydūno draugijos nariai.
Susitikimo metu prisiminta iškili Vydūno asmenybė, diskutuota apie Vydūno darbų ir idėjų aktualumą šiomis dienomis, giliau pažvelgta į Vydūno knygų turinį, jose išsakytas mintis. Susirinkusiuosius sužavėjo Vydūno draugijos nario Audriaus Daukšos atliekamos lietuvių liaudies dainos, kurios ramino ir leido pajusti tolimos ir kartu artimos praeities dvelksmą.
Į susitikimą atėjusieji dalijosi prisiminimais ir pamąstymais apie Vydūną. Visų dėmesį prikaustė šilutiškio pedagogo Marcelino Ignatavičiaus pasakojimas apie tai, kaip jis, 18 metų jaunuolis, 1938 m. Raseinių gimnazijoje turėjo garbės susitikti Vydūną – tada jau 70-ies metų, itin liekną ir guvų senuką. Susitikimas paliko didžiulį įspūdį, kurio nepamiršo iki pat šių dienų.
M.Ignatavičius sakė nežinąs, tai tiesa ar ne, tačiau girdėjęs, kad minėtu laiku Vydūnui apsistojus nakvoti kažkokiame viešbutyje, į kambarį įskridęs uodas. Vydūnas neleidęs jo užmušti, tad tekę uodą išprašyti lauk kitokiu būdu. Galbūt tai tik kažkieno išgalvota hiperbolizuota istorija, tačiau viena aišku – filosofas gerbė bet kokią gyvybę – tiek žmogaus, tiek mažųjų jo brolių – gyvūnų.
R.Palijanskaitė, apžvelgdama faksimilinius Vydūno leidinius pabrėžė, kad juos skaityti nėra sunku. Knygos rašytos maždaug prieš 100 metų, joms būdinga savita kalba, kuri, anot T.Staniko, yra švari ir tinkanti perteikti Vydūno mintis.
Įdomu žinoti, kad Vydūnas labai gerbė bites. Bičių gyvenimas – harmoningumo pavyzdys. Jis darnus, pilnas pasiaukojimo. Bičių gyvenimą galėtume palyginti su tautos gyvenimu. Pasak T.Staniko, Vydūnas siekė, kad tauta, žmonija būtų darni kaip bičių šeima. Šito turėtume siekti ir mes – šių dienų žmonės.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.