Vėl rugsėjis kviečia į pamokas. Tik ne juos, o kitus mokytojus…
Švėkšnos mokytojai senjorai jų mokinių širdyse išliko gerbiami ir mylimi. Per daugelį metų išdalinusi vaikams šypsenas, išmintį, meilę ir žinias, tikro mokytojo širdis nenurimsta – buvę mokytojai, vis dar sklidini džiaugsmo ir noro susitikti, kartu prisiminti pralėkusius metus, kasmet rugsėjo 1-ąją susiburia draugėn.
Jau 18-ti metai gyvuojantis Švėkšnos mokytojų senjorų „Jaunystės“ klubas kiekvieną rugsėjo 1-ąją sutinka kartu, prasmingu bendravimu, melodinga daina, netikėtomis viktorinomis smagiai praleisdami laiką. Nenuilstantys šio klubo nariai ir globėjai – mokytojai Zita ir Medardas Urmulevičiai bei Jovita Tamoševičienė septynioliktą kartą sukvietė mokytojus senjorus į savo sodybą.
Susirinkusiuosius pasitikusi besišypsanti, visada gerai nusiteikusi ir jaunatviška, nepaprasta savo paprastumu mokytoja Z.Urmulevičienė susitikimo pradžią paskelbė suskambinusi mokykliniu varpeliu, kuris iki šiol vis dar aidu atsiliepia kiekvieno mokytojo širdyje. Po sveikinimo žodžio ir poezijos posmelio šeimininkė paprašė tylos minute pagerbti išėjusiuosius.
Kad moka senjorai švęsti ir linksmintis, įtikino skambios dainos ir mokytojo Juozo Andriekaus virkdoma armonika, netylantys pokalbiai, šurmulys ir juokas, Genovaitės Vyšniauskienės parengta viktorina, Petro Dirgėlos skaitoma poezija, buvusios mokyklos direktorės Onos Pintverienės prisiminimai ir pastebėjimai.
Atverčiu klubo albumą – metraštį, pasidžiaugiu tvarkingai suklijuotomis nuotraukomis, skaitau Angelės Račkauskienės – klubo įkūrėjos, titulinį įrašą: „Niekas nejaučiame, kaip praeina jaunystė, pajuntame tik tai, kad ji jau praėjusi. Tačiau ir senatvė gali būti kupina malonumų. Žodžio „senatvė“ iš viso nereikėtų, nes jaunystė – kaip vyturys: turi savo rytinius čiulbėjimus, o senatvė – kaip lakštingala: privalo turėti vakarines giesmes. „Jaunystės“ klubo nariai. 1995 metų rugsėjo 1-oji“.
Daugiau kaip dešimtmetį mokytoja rašė klubo metraštį, pagražindama piešinėliais, karpiniais. Dabar sveikata to daryti neleidžia, o ir pati į susitikimą atvykti negalėjo, tik visiems perdavė didžiausią puokštę linkėjimų.
Pasibuvę gražioje šventėje mokytojai skirstėsi sklidini susitikimo džiaugsmo, su viltimi kitąmet susitikti vėl.