Demografiniu požiūriu 2016-ieji, palyginti su 2015-aisiais, Šilutės rajone buvo panašūs: gimė, mirė, susituokė ar nutraukė santuoką panašus skaičius šilutiškių.
Tačiau kartu su Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitiene atidžiau patyrinėję praėjusių metų statistiką, įžvelgėme daugybę įdomių dalykų.
Palyginti su kaimyniniais Tauragės ir Klaipėdos rajonais, Šilutės rajone įregistruota visu šimtu daugiau santuokų. Pasirodo, kad Pamario krašte tuokiasi ir visai su mūsų miestu nesusiję žmonės.
Įdomu ir tai, kad pusė 2016-aisiais metais įregistruotų vaikų gimė nesusituokusiems žmonėms.
Praėjusiais metais vyriausias miręs žmogus buvo 113 metų amžiaus.
Nuo 2017-ųjų įsigaliojo ir visiems aktuali naujovė – nebeišduodami popieriniai gimimo, santuokos ar mirties liudijimai, tačiau apie šią aktualiją išsamiau – kitame numeryje.
Įregistruota daug santuokų
2016 metais mūsų rajone įregistruotos 389 santuokos – 23 mažiau nei 2015-aisiais metais. O užpernai buvo įregistruotas rekordinis skaičius santuokų – net 412. Pasak L.Valaitienės, tai didžiausias santuokų skaičius per jos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos karjerą.
Iš 389 pernai įregistruotų santuokų 174 buvo bažnytinės, 21 – sudaryta užsienyje. Daugiausiai santuokų – 101 – įregistruota rugpjūčio mėnesį, mažiausiai – 6 – lapkritį.
Palyginti su kaimyninėmis savivaldybėmis, Šilutėje įregistruojama žymiai daugiau santuokų. Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos rajone tuokėsi 293 poros, o Tauragės – 257.
Anot L.Valaitienės, tai lemia daug priežasčių. Tuoktis į gimtąsias vietas sugrįžta užsienyje gyvenantys kraštiečiai, žmonės iš kitų rajonų čia tuokiasi dėl gražių vietų – savo šventes rengia Ventės rage, Uostadvaryje, Hugo Šojaus dvare, Švėkšnos „Genovaitės“ viloje.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja primena, kad nuo 2015-ųjų liepos 10 dienos žmonės gali tuoktis bet kurioje savivaldybėje. „Pas mus prašymus tuoktis pateikia žmonės, gyvenantys Vilniuje, Klaipėdoje ar Tauragėje, netgi niekuo nesusiję su Šilute“, – sako ji.
Šiemet 24 santuokos įregistruotos ne Civilinės metrikacijos skyriaus patalpose. Iš jų daugiau kaip 10 – H.Šojaus dvaro freskų salėje.
Žmonės freskų salę renkasi todėl, kad registruojant santuoką šioje vietoje nereikia daug ruoštis patiems, aplinka ir taip graži. Registruojant santuokas kitur, reikia viską patiems pasiruošti, be to, negali nuspėti gamtinių sąlygų – juk gali lyti, kilti stiprus vėjas.
Nauja Civilinės metrikacijos skyriaus darbe ir tai, kad santuokos registruojamos visomis dienomis, kada tik žmonėms reikia.
„Derinamės prie žmonių, kuriems reikia šios paslaugos“, – sako L.Valaitienė.
Skiriasi ne tik jauni žmonės
2016 metais registruota mažiau ištuokų nei 2015-aisiais – 130 (triskart mažiau nei santuokų). Penkios ištuokos įregistruotos užsienyje – dažniausiai tai būna tautiečiai, susituokę su užsieniečiais.
Žvelgiant į ištuokų statistiką, galima pastebėti, kad nemažėja žmonių, kurie skiriasi kartu pragyvenę nedaug – iki 5 metų. 2016-aisiais išsiskyrė 35 tokios poros, o 2015-aisiais – 31.
Kita vertus, nemažėja ir porų, kurios skiriasi kartu išgyvenusios didžiulį laiko tarpsnį – 25 ir daugiau metų.
L.Valaitienė pastebi tendenciją, kad vis daugiau žmonių tuokiasi būdami vyresnio amžiaus, brandesni. Pernai rajone nebuvo įregistruota nė viena nepilnamečių santuoka, gerokai mažiau tuokėsi jauno amžiaus (18-23 m.) porų.
Pernai tokių buvo 62, o užpernai – 87.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją džiugina šie skaičiai, nes, anot jos, žmonės neskuba, planuoja ir atsakingai ruošiasi santuokai.
Įdomu, kad kartais tuokiasi ir buvę sutuoktiniai, anksčiau nusprendę negyventi kartu, išsiskirti. Per savo praktiką L.Valaitienė yra sutuokusi apie dvidešimt tokių porų. Taip nutinka dėl visokių aplinkybių ir dažnai tokiais atvejais jau vaikai būna savo tėvų liudininkais.
Pusė vaikų gimė ne santuokoje
Pernai rajone įregistruotas 551 gimimas – 57 mažiau nei 2015-aisiais. Gimė 281 berniukas ir 270 mergaičių, 7 dvynukų poros.
Į apskaitą įtraukti 184 naujagimiai, gimę užsienyje, – tiek pat, kiek ir pernai. „Apskritai gimimų registruojama mažiau, bet užsienyje gimusių vaikų nemažėja“, – pastebi vedėja.
Pagrindinės valstybės, iš kurių emigrantai parsiveža vaikus – Jungtinė Karalystė, Airija ir Norvegija.
Nesikeičia ir pripažintos tėvystės (235) bei vienišų mamų (25) skaičiai. Sudėjus vienišų mamų ir pripažintos tėvystės skaičius paaiškėja, kad daugiau kaip pusė vaikų – 260 – gimė ne santuokoje.
Pernai jauniausia mama buvo septyniolikos metų, o užpernai – penkiolikos.
Jonas įsiveržė į populiariausių vardų sąrašą
Pernai populiariausi naujagimių berniukų vardai buvo: Pijus, Mantas, Arnas, Lukas, Ugnius, Aronas, Gabrielius, Jonas, Nojus, Domantas, Jokūbas, Joris, Matas, Dominykas, Arnas, Kajus, Tomas, Dovydas, Titas.
Suteikti reti vardai: Mažvydas, Oliveris, Astijus, Ainis, Aironas, Aronas, Adanas, Leonardas, Adomas, Kevinas, Aras, Elijus, Jorūnas, Tajus, Keinas, Rubinas, Denas, Tautvydas, Hugo, Irenijus, Arentas, Ajus, Alanas, Herkus, Markas, Kasparas, Kristupas.
Populiariausi mergaičių vardai buvo: Auksė, Amelija, Viltė, Ugnė, Greta, Emilija, Gustė, Deimantė, Rugilė, Tėja, Gabija, Kamilė, Augustė, Gabrielė, Elija, Olivija, Liepa, Patricija, Urtė, Lėja, Danielė.
Retesni vardai: Joana, Arielė, Sibilė, Elena, Sofija, Estera, Kotryna, Katalėja, Lukrecija, Vytautė, Agota, Aurėja, Luknė, Skaistė, Dailė, Elija, Ditė, Daira, Abigailė, Kornelija, Ignė, Fausta, Jogailė, Otilija, Adrija.
Įdomu, kad dar prieš porą metų Jonas buvo retas vardas mūsų krašte, o šiandien jis – tarp populiarių.
Mirė 113 metų amžiaus žmogus
2016 metais rajone įregistruotos 625 mirtys – 43 daugiau nei 2015-aisiais. Anot vedėjos, kasmet įregistruojama vidutiniškai apie 600 mirties atvejų, o rekordinis skaičius buvo 711.
Pernai ir užpernai mirčių buvo tiek pat – po 582.
Vyriausias pernai miręs žmogus buvo sulaukęs 113 metų.
2016-aisiais, palyginti su 2015-aisiais, mažiau žmonių mirė užsienyje – 8 vyrai ir 3 moterys, o užpernai užsienyje mirė 16 vyrų ir 7 moterys.