Sušveitei grundalą atėjūną – leidai atsikvėpti jūrai ir marioms

grundalasNeįprastos pramoginės žūklės Kuršių mariose varžybos „Griebk grundalą atėjūną“ – akivaizdus įrodymas, jog su anksčiau mūsų vandenyse neregėtomis, aplinkosaugininkus vis labiau šiurpinančiomis invazinių rūšių žuvimis įmanoma kovoti. Žvejai savo laimikį atidavė kulinarams, o vėliau patys su renginio dalyviais pasigardžiuodami šveitė keptus grundulus.

Kviečiame ir Pamario krašto žvejus prisijungti prie šios iniciatyvos, rengti grundalų gaudymo varžybas ir iš mūsų krašto vandenų traukti šias verslinių žuvų išteklius naikinančius kenkėjus.

Grundalai užplūdo Kuršmares

„Kiekvienas sugautas ir keptuvės padėtas grundalas – tarsi gaivaus oro gurkšnis Baltijos jūrai“, – tokį šūkį paskelbę Lietuvos gamtos fondo specialistai pramoginės žūklės entuziastus pakvietė aktyviai dalyvauti Smiltynėje pirmą kartą surengtose juodažiočių grundalų gaudymo varžybose.

Tokiai idėjai pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija, kurią, pasirodo, irgi vis labiau  jaudina pajūriais ir mariomis migruojantys grundalai – pastaruoju metu žvejai juos traukia ne tik Smiltynėje, bet ir Juodkrantėje.

Pasak aplinkosaugininkų, iš Baltijos į Kuršių marias veržliai plūstantys atėjūnai grundulai,  jau pasiekę Nidą ir  Ventės kyšulį, agresyviai braunasi vis tolyn.

Lietuviams juodažiočiai grundalai – beveik nežinomos žuvys. Gal todėl Smiltynėje, prie jaukaus viešbučio „Palva“, susirinko vos kelios dešimtys į varžybų organizatorių šūksnį atsiliepusių pramoginės žūklės mėgėjų.

Greitai paaiškėjo, jog kai kurie meškeriotojai ir neraginami gaudo grundalus. Jeigu tik gerai kimba, kantriausi meškeriotojai Smiltynėje per pusdienį prižvejoja kibirą šių žuvų.

Atėjūnų galas – ant keptuvės

Varžybų dalyviai per kelias valandas sugavo daugiau kaip du kilogramus grundalų. Vienai klaipėdietei užkibo didžiausia 75 gramų žuvelė.

KNNP direktorė Aušra Feser aplinkosaugininkų įsteigtą prizą įteikė Smiltynėje žvejus vyrus aplenkusiai moterų komandai – daugiausiai grundalų ištraukė uostamiesčio gyventojos Sofija ir Virginija.

Per varžybas sugautų žuvelių užteko vaišių stalui. Žinomas indėnų kultūros propaguotojas vilnietis Donatas Dubauskas ant keptuvės dėjo kmynais, aitriąja paprika, kvapniosiomis žolelėmis pagardintus grundalus.

Gurmanų skrandžio vertą valgį išradingas kulinaras patiekė originaliai – ant paplotėlio, kepto pagal senovinį indėnų receptą iš kvietinių miltų. Šitaip paruošti grundalai tiesiog tirpo burnoje.

Išklausę Klaipėdos universiteto profesoriaus, mokslų daktaro  Olego Olenino paskaitą apie invazinių žuvų keliamą grėsmę Lietuvos ir pasaulio vandenims, renginio dalyviai pasigardžiuodami šveitė iškeptus atėjūnus.

Grundalų skonį sunku nusakyti – jis neprimena iš gėlavandenių žuvų pagamintų patiekalų. Ilgiau ant keptuvės pakaitintų žuvelių ašakos lengvai sukramtomos.

Grėsmingas iššūkis Baltijai

Vos prieš dešimtmetį Lietuvos vandenyse užfiksuoti juodažiočiai grundalai – viena sparčiausiai iš rytų į vakarus plintančių invazinių žuvų. Latviai grundalus kiek anksčiau  pastebėjo prie Liepojos uosto.

Natūraliomis sąlygomis grundalai nardo Juodosios, Kaspijos, Marmuro, Azovo jūrose – labiausiai mėgsta telktis seklesniuose priekrančių ruožuose. Tenykščiai žvejai juos irgi keiksnoja – plintant grundalams, mažėja verslinių žuvų ištekliai.

Rusai Juodojoje jūroje jau seniai gaudo, spirgina  ir net konservuoja tenykščius grundalus. Sovietmečiu iš šių žuvų pagamintus konservus „Byčki“ bene labiausiai vertindavo šauktiniai kariai, stipendijų negaudavę studentai.

„Grundalai minta jūros vandenį filtruojančiomis dreisenomis ir midijomis. Kai vandenyje sumažėja deguonies, jūra pradeda žydėti, žūsta kiti gyviai. Grundalai  naikina kitų žuvų ikrus ir mailių. Tokie atėjūnai, be  abejo, kelia grėsmę ir Baltijos, ir Kuršių marių žuvims“, – kalbėjo S.Oleninas.

Prekybos laivai į jūras leidžia balasto vandenis, o su jais į aplinką patenka iš svetur atplukdyti vėžiagyviai, dumbliai. Kai kurie jų prisitaiko naujoje vietoje, sparčiai dauginasi ir skurdina vietinę bioįvairovę.

„Žvejai pastebėjo, kad strimėlės traukiasi iš joms įprastų moliuskais ir jūržolėmis aptekusių nerštaviečių Melnragės ir Karklės priekrantėje. Ar tik čia nebus pasidarbavę atėjūnai grundalai?“, – svarstė A.Feser.

Nekviesti atvyko visiems laikams

Rankiodami tinkluose spurdančius grundalus Lietuvos priekrančių žvejai žarsto priekaištus prekybos laivyno jūrininkams – tai jie padėjo šioms žuvims nusigauti iki Baltijos jūros ir pasklisti rytinėje pakrantėje.

„Baltijoje grundalų niekada nebuvo, o dabar galime tik susitaikyti su naujakuriais ir tikėtis, kad jie nenustelbs kitų jūros gyvių ir organizmų“, – kalbėjo invazinių žuvų populiacijas daug metų tyrinėjantis S.Oleninas.

Profesorius gana skeptiškai vertina optimistų kalbas, kad grundalai esą  išnyks savaime, kad šiuos atėjūnus galbūt nukonkuruos kitos žuvys: „Nepuoselėkime tokių iliuzijų, nekviesti svečiai  atvyko pas mus visiems laikams. Geriausias kovos  būdas – semti grundalus tinklais, gaudyti meškerėmis ir dėti ant keptuvės“.

Smiltynėje keptų grundalų paragavę varžybų dalyviai  nenusivylė – įsitikino, kad iš šių žuvelių tikrai galima paruošti gardžių patiekalų. Palangos ir Klaipėdos turgavietėse jau prekiaujama rūkytais grundalais.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.