Antradienį nuo pat ryto kaip niekad šurmulinga buvo Šilutės kultūros ir pramogų centre, mat čia suvažiavo keli šimtai neįgalių žmonių iš visos Lietuvos – sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ nariai atskubėjo į meninės veiklos renginį „Aš esu“, skirtą Tarptautinei žmonių su negalia dienai ir Tarptautinei žmogaus teisių dienai paminėti.
Jie atsivežė savo meninių dirbinių, vieni kitiems rodė savo koncertines programėles ir spektakliukus.
Respublikiniai neįgaliųjų susibūrimai Šilutėje – ne naujiena, tokius renginius jau daug metų organizuoja sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Šilutės skyrius. Ir šįkart šilutiškiai priėmė bičiulius, rodė, ką per metus išmoko, mokėsi iš kitų ir visi kartu scenoje iš balionų augino meilės ir gerumo medį.
Atsivežė ir dirbinius, ir dekoracijas
Vienas po kito antradienio rytą šalia Šilutės KPC stojo autobusai, atvežę jaunus ir vyresnius neįgaliuosius iš Rusnės, Plungės, Klaipėdos, Šakių, Panevėžio, Mažeikių. Tokia plati tądien buvo bičiulystės geografija.
Vieni jų rankose spaudė savo dirbinius iš medžio, molio, popieriaus, dar dažais kvepiančius kalėdinius vainikus, kiti nešėsi pačių gamintas spektaklių dekoracijas. Vienų veiduose atsispindėjo nerimas, kitų – ir džiaugsmas, pamačius seniai matytus bičiulius.
KPC surengta kūrybinių darbelių paroda – pardavimas žavėjo įvairove, tad nemažai svečių čia pat galėjo išsirinkti mielą suvenyrą namiškiams.
O scenoje tuo tarpu dygo pirmosios dekoracijos, vienas po kito čia lipo šilutiškiai – Rusnės specialiosios mokyklos ugdytiniai. Vadovaujami vadovių Dijanos Alsienės ir Nijolės Guntarskienės jie ėmė į rankas lėles, vilkosi kostiumus – rengėsi vaidinimui, mat pirmieji pradėjo šventinį renginį.
Tiesa, prieš tai visi sugiedojo bendrijos „Viltis“ himną ir sulaukė rajono valdžios dėmesio – pasveikinti atvyko Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
Meras tokį susibūrimą pavadino gera idėja su gilia prasme ir dėkojo „Šilutės vilčiai“ už tai, kad ėmėsi jį organizuoti. Anot mero, būtent dėmesys sutrikusio intelekto žmonėms parodo mūsų visų gerumą ir meilę ir nereikia pamiršti, jog mes visi esame viena šeima ir bendrija.
A.Šimelionis „Šilutės vilties“ pirmininkei Eglei Paulauskienei įteikė Savivaldybės suvenyrus, kuriuos ji vėliau išdalijo visiems svečiams.
Integracija vyksta sudėtingai
Traksėdiškė E.Paulauskienė „Šilutės vilties“ vairą perėmė prieš beveik 2 metus. „Šilutės naujienoms“ ji pasakojo, jog šiuo metu skyrius vienija 99 rajono neįgaliuosius. Tačiau ne visi jie yra aktyvūs nariai, veiklių narių priskaičiuojama vos trys dešimtys. Tiesa, pirmininkė pastebėjo, kad padėtis taisosi, mat neseniai skyrius gavo autobusiuką, tad dabar yra žymiai lengviau atsivežti neįgaliuosius iš visų seniūnijų. Todėl vis daugiau jų pareiškia norą dalyvauti ir veikloje, ir renginiuose.
Šiemet šilutiškiai organizuos dar vieną didelį Kalėdinį renginį, kuris vyks Šilutės seniūnijos salėje.
Visgi E.Paulauskienė pastebi, kad nors šiandien jau daug kalbama apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, realiai integracija vyksta sudėtingai. Ko trūktų kad reikalai gerėtų? Anot pirmininkės, vis dar labai trūksta auklėtojų ir mokytojų padėjėjų ugdymo įstaigose, be kurių neįmanoma normaliai ugdyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, šeimos vis dar jaučia ir užimtumo stygių.
„Net ir tie jaunuoliai, kuriuos mokytojai moko namuose, po pamokų yra tarsi palikti likimo ir tėvų valiai, todėl šeimos jaučia izoliaciją“, – sakė pirmininkė.
Visgi ji turi vilties, kad situacija ilgainiui tik gerės, nes mato geranorišką valdžios institucijų bendradarbiavimą.
Pasak E.Paulauskienės, net ir organizuoti tokius masinius respublikinius neįgaliųjų renginius nėra sunku, kai talkina daug žmonių. Ir šįkart jai padėjo skyriaus jaunuolių mamos, pagalbos ranką ištiesė ir Šilutės pirmosios gimnazijos IIc klasės gimnazistai, koncertėlį surengė M.Jankaus pagrindinės mokyklos estrados studija.
Tobulėjimui svarbi bet kokia veikla
„Kiek to reikia patiems neįgaliesiems? Juk ne paslaptis, kad norint parengti neįgalių žmonių darbelių parodėlę ar pastatyti su jais spektakliuką reikia be galo daug darbo, meilės ir kantrybės?“
Tai klausimai, kuriuos adresuojame ir jaunuolių mamoms, ir jų mokytojoms.
„Tai būtinos sąlygos jaunuolių saviraiškai, galimybė pasidžiaugti savo darbais, o kartu ir tobulėti. O juk išreikšti, realizuoti save, tobulėti nori – ir turi – kiekvienas žmogus“, – sako Birutė Budrikienė.
Ji sako ne veltui vesdama renginį pacitavusi Antuano de Sent Egziuperi žodžius, jog tereikia išlaisvinti žmogų, ir jis pradės kurti.
Lavinamųjų klasių neformalaus ugdymo būrelio narius į renginį atsivežusios Rusnės specialiosios mokyklos pedagogės D.Alsienė ir N.Guntarskienė pasakoja, jog lipdant, piešiant, karpant, vaidinant ir kitokia veikla užsiimant lavėja ugdytinių meninis skonis, komunikaciniai sugebėjimai, bendravimas, vystosi kalba. Kiekvienoje veikloje vaikai stengiasi tiek atsiskleisti, kiek leidžia jų galimybės. Pavyzdžiui, kuriant lėles spektakliui jie džiaugiasi galimybe bent palaikyti tą lėlę, nors nemažai talkina – patys pina, karpo, klijuoja, bando siūti.
Susirinkusiesiems tądien rusniškiai rodė jau antrąjį savo spektakliuką „Kas pasakė „miau“, o šiuo metu jie jau repetuoja trečiąjį vaidinimą.
„Vieną spektakliuką rodome apie porą metų – tad gal jau kokį penktą kartą, ir tik dabar kai kurie vaikai išmoko ištarti po keletą frazių. Tiek laiko reikia, kad kai kurie iš jų toje veikloje pasijustų tvirčiau, kad jiems atsirastų saugumo ir pasitikėjimo savo jėgomis jausmai“, – apie savo darbo svarbą ir spartą kalbėjo pedagogės.
Užtat jas be galo džiugina didžiulis vaikų noras veikti, vaidinti, pasirodyti. „Kai kurie nepaliauja eidami iš paskos klausinėti, kada vėl važiuosime vaidinti. Jie tada jaučiasi tikrais artistais“, – sakė D.Alsienė ir N.Guntarskienė.
Beje, pastaruosius žodžius patvirtino ir patys susirinkusieji, plojimais atsiliepę į A.Šimelionio klausimą, „ar salėje yra artistų“?
Vadovėms dar smagiau matyti, kaip jų ugdytiniai, užkulisiuose laukdami spektaklio, padeda vieni kitiems, bendradarbiauja, primena išėjimo momentus. Pasak jų, bet kokia vaikų veikla labai džiaugiasi ir jų tėvai, kurie supranta tų veiklų svarbą vaiko tobulėjimui.
O tokie susibūrimai kartu yra galimybė ne tik save parodyti, bet ir pamatyti, ko išmoko, kiek pasiekė ir patobulėjo ir kolegos iš kitų miestų.