Vasaris – paskutinysis žiemos mėnuo. Žiema, jei įsismarkauja, nenori pasiduoti. Vasaris – trumpiausias metų mėnuo, tačiau švenčių jam tenka gausiau ir už kai kuriuos ilguosius. Vasario 2-oji lietuviams nuo seno Perkūno diena, Grabnyčios – šventinama namų ugnis, aukojamos aukos Perkūnui, kad saugotų nuo gaisro, ligų, piktos akies. Vasario 3-ioji – Linų, Eglės diena, šlovinamas šv. Blažiejus. Vasario 5-ąją pagerbdavo Duoną ir jos kepėją. Ugnies ir židinio deivę Gabiją. Bažnyčioje – šv. Agotos: duonos šventinimo diena. Vasario 24-oji – nuo seniausių laikų Vieversio diena.
Jei vieversiai pasirodo anksčiau tos dienos, sakoma, bus dar šalta, o jei vėliau – šilta.
Yra dalykų, kurie stipresni net už mus, išmaniaisiais prietaisais apsiginklavusius XXI amžiaus žmones: jie tarsi miražas, slypėję mūsų praeityje, šeimų tradicijose, išlenda, kad pajustume tas ištisas kartas jungiančias patirtis.
Šventosios Agotos dieną, vasario 5-ąją, šventinama duona ir tikima, kad tas, kuris turės šv. Agotos duonos trupinėlį, išvengs daugelio negandų.
Nuostabiai gražus tas senovinis tikėjimas apsaugineduonos galia, menantis kur kas senesnius nei krikščionybės atėjimas į Lietuvą laikus. Tikėjimas deivės Gabijos apsauginėmis galiomis sklandžiai įsiliejo į šventosios Agotos duonos istoriją. Duona kur kas daugiau nei tik kadaise buvęs kasdieninis maistas: namuose, kuriuose pakanka duonos – pilni namai, duona – įkvėpimo šaltinis ir parama, duonos kvapas – vienas iš pagrindinių kvapų, iškylančių prisiminimuose, kai slysta žemė iš po kojų.
Šio šimtmečio žmonės įsiteigė, kad duoną valgyti kenksminga sveikatai – papildomi kilogramai, apvalėjančios kūno linijos ir be graužaties ją iškeitė į bekvapius ryžių trapučius, prancūziškus batonus ar itališką duonos variaciją. Retai kuris prisimena pamokymus, kad duonai nukritus ant žemės, ją reikia pagarbiai pakelti, atsiprašyti – pertekliaus amžiuje visa tai lyg ir nebeaktualu.
Bet štai netikėtai išpopuliarėjo tendencija kepti duoną namuose patiems: gyvenimo ratas sukasi, vėl grįžtame prie to, iš kur atėjome…
Duona, kaip simbolis, gana sudėtinga ir turi daug prasmių. Apie tai užsiminė ir duoną šventinęs Švėkšnos parapijos klebonas S.Katkus. Duona – tai visų pirma gyvenimo simbolis. Žmogus, ragaudamas duonos, savo burnoje jaučia ir gyvenimo skonį. Nuo stalo nukritusi duona – nelaimės ženklas, vadinasi teks sulaukti nesantaikos ir barnių. Kepamos duonos kepalas žymėtas kryžiaus ženklu, vadinasi valgyti kryžium paženklintą duoną, pačiam priimti palaiminimą.
Kad padėtum kepalą ant stalo, reikia nueiti pakankamai ilgą kelią. Toks nelengvas duonos gimimo kelias primena žmogaus gyvenimo, dvasinio tobulėjimo kelią, todėl duona tokia sava. Dar, duona slepia gyvenimo ir mirties paslaptį, ji tarpininkė tarp dviejų pasaulių.
Pasėtas grūdas turi numirti, kad vėl atgytų ir iš jo išaugtų daigelis. Duona, anot liaudies išminties, simbolizuoja protą, susivaldymą, stiprybę, gerumą, ištikimybę, nuolankumą. Sapnuoti duoną, pasak išminčių, visada geras ženklas.
Aštuntojoje Švėkšnos neįgaliųjų draugijos organizuotoje Duonos pagerbimo ir pašventinimo šventėje, buvo visko: dainų, liaudiškos muzikos, posmų, pasakojimų, patarlių ir dovanų. Taip pat „pakeliauta“ po pasaulį pasižvalgant, kaip ir kokią duoną kepa bei valgo įvairios tautos. O prieš šventę visi apžiūrėjo ir džiaugėsi Švėkšnos Saulės gimnazijos pradinių klasių mokinių piešinių paroda „Duonos kelias“. „Diemedžio“ ugdymo centro mokiniai suvaidino pasaką „Kaip vilkas duonos norėjo“.
Šventės organizatoriai – Švėkšnos neįgaliųjų draugijos skyriaus pirmininkė I.Riterienė ir draugijos aktyvas – nuoširdžiai dėkoja šventėje dalyvavusiam Inkaklių etnografiniam ansambliui „Dainoriai“ ir kaimo kapelai „Ašvelė“ (vadovė V.Aidukienė), A. ir V.Toliušiams už iškeptus duonos pagrandukus šventės dalyviams, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos pradinių klasių mokytojoms ir mokiniams už piešinius.
Tiesa, yra dar viena visiems žinoma magiška duonos ypatybė. Sviestu užtepta duonos riekė, iškritusi iš rankų, visada nukris ant sviestuotos pusės. Kodėl? Deja, surasti atsakymą į šį Egzistencinį Klausimą palieku jums, mielas skaitytojau…