Kad šv. Martyno diena yra kupina džiugesio, penktadienį dar kartą patvirtino į Šilutės kultūros ir pramogų centrą susirinkę tautodailininkai bei etnografiniai ansambliai. Anot Šilutės folkloro ansamblio „Verdainė“ vadovės Reginos Jokubaitytės, būtent per šv. Martyną, arba Mažojoje Lietuvoje vadintą Ožio dieną, ūkininkai atsiskaitydavo su kerdžiais, kalviu, malūnininku ir kitais samdiniais, tądien keldavo vaišes, kurių metu jaunimas smagiai pasilinksmindavo. Ypač ši rudens šventė buvo laukiama piemenėlių, nes po jos baigdavosi ganiava ir atsirasdavo daugiau laiko mokslams.
Mažojoje Lietuvoje šv. Martyno paminėjimas neapsieidavo be tradicinio patiekalo – keptos žąsies, iš kurios krūtinkaulio žmonės spręsdavo, kokia laukia žiema. Tokią gardžią žąsį, iškeptą traksėdiškės Onutės Judžentienės, skanavo ir šilutiškiai, tad jie pirmieji ir sužinojo, ar per šv. Kalėdas šlepsėsime, ar kaukšėsime.
Nuo meduolių iki karolių
Visus, atėjusius atšvęsti šv. Martyno dienos, pasitiko spalvingas jomarkėlis, kuriame rankų darbo aksesuarais prekiavo atvykusieji ir iš Šilutės, ir iš aplinkinių vietovių.
Gardžiais kepiniais šiemet išsiskyrė Laučių kaimo bendruomenė, ant kurios stalelių puikavosi skanėstai, pirkėjus vilioję papuošimų įmantrumu. Kalbinti laučiškiai prisipažino, kad tokiais kepiniais jau ne vienerius metus lepina vietos gyventojus, tad šiemet nutarė jais prekiauti ir šv. Martyno jomarke Šilutėje.
Šalia bičiulių prisišliejo ir Laučių tautodailininkė Teresė Liorančienė, kuri prekiavo pačios pagamintais atvirukais, puoštais karpiniais.
Kruopštumu išsiskyrė ir Traksėdžių kaimo bendruomenės narės Onutės Gudžiūnienės kryželiu siuvinėti paveikslai. Paklausta, ar turi paveikslą, skirtą artėjantiems Gaidžio metams, Onutė iškart parodė vieną dirbinį, kuriame vienas į kitą meiliai žvelgė vištelė ir gaidelis.
Jomarke buvo galima įsigyti ir iš karoliukų suvertų apyrankių ar karolių, veltų segių, kuriomis prekiavo kūrybingos šilutiškės. Savo ypatingu medumi iš Vainuto apylinkių viliojo bitininkas Leonas Pietaris.
Padėkota ansambliams ir bendruomenėms
Pirmieji koncertavo vakaro šeimininkai – Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“. Jie dainavo, šoko ir pasakojo, kaip senovėje Mažosios Lietuvos gyventojai švęsdavo rudens pabaigtuvių dieną. Anot ansamblio vadovės R.Jokubaitytės, tądien buvo ir yra svarbu visiems atsidėkoti, nes tai daryti įpareigoja pats šv. Martynas.
Džiaugdamasi, kad šiemet „verdainiečių“ gretas papildė 6 nauji nariai – jauni „piemenėliai“, gaspadinė R.Jokubaitytė jiems įteikė po simbolinę padėkos dovaną – kompaktinę plokštelę su ansamblio dainomis.
Kompaktinėmis plokštelėmis, kuriose įrašyta muzikantų Petro Aginto, Stanislovo Gečo ir Juozo Urbono atliekama lietuvių liaudies instrumentinė muzika, atsidėkota ir kitiems vakaro dalyviams: Inkaklių kaimo „Dainoriams“ ir šilgališkiams – „Kamanai“.
Savo ruožtu šilgališkiai su vadove Aksavera Mikšiene papasakojo, kaip jų krašte buvo švenčiamos rudens darbų pabaigtuvės.
A.Mikšienė priminė, kad lygiai prieš metus, būtent šv. Martyno dieną, šilutiškiams buvo pristatyta jos parengta ir išleista knyga „Lietuvininkų valgiai“, kurioje sudėti šišioniškių gyventojų papasakoti receptai. Kalbėdama apie šią knygą, prie kurios pridėta ir kompaktinė plokštelė su gyvais pasakojimais ir įgarsintais receptais, viešnia pasakojo, jog Pagėgių krašte šv. Martyno dieną žmonės kepdavo dažniausiai ne žąsį, o žąsiena įdarytas bandas, pagardintas grybais. Tos bandos savo išvaizda primindavo čeburekus, jų dydis būdavo per visą lėkštę.
Su kepta žąsimi, kuri vėliau papuošė vaišių stalą, į vakaronę atvyko dar vienas gaspadorius – Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus. Priminęs, kad šie metai skirti bendruomenėms, jis dėkojo visiems šilutiškiams. „Ką padarėme, tą padarėme, o dabar, kai vis dažniau žemę sukausto šaltukas, belieka tik švęsti“, – sakė seniūnas.
Visiems Šilutės seniūnijos bendruomenių atstovams jis įteikė po saldžią dovaną – Naujakurių bendruomenės pirmininkui Stasiui Juškevičiui, Traksėdžių kaimo bendruomenės pirmininkei Eglei Paulauskienei ir Laučių kaimo bendruomenės pirmininkei Sonatai Dauskartei. Dovanų pakako ir folkloro ansambliams.
Šventinį rudens darbų pabaigtuvių vakarą vainikavo gardžiomis vaišėmis nuklotas stalas. Susirinkusieji ragavo „ausyčių“, naminio sūrio, medaus, pyragų ir keptos žąsies. Anot vakaro vedėjos R.Jokubaitytės, per šv. Martyną suvalgę žąsį, lietuvininkai iš jos krūtinkaulio spėdavo žiemos orus. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia, yra grynas, baltas, o į galą – nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – nešalta. Ir atvirkščiai, jei prie galo grynai persišviečia, tada žiemos pabaiga bus šalta.
Apžiūrėję žąsies krūtinkaulį, šv. Martyno dienos svečiai nutarė, kad šiemet šalčių galime tikėtis žiemos pradžioje.
