Šv. Valentino diena saugiškei padovanos vyrą Valentiną

valentinas ir ritaPrekybos centrų lentynos, tik ištuštėjusios nuo šokoladinių Kalėdų Senelių ir žybsinčių lempučių, nušvito raudonai – čia sugulė įvairūs „širdiniai“ niekučiai – nuo saldainių iki širdimis išmargintų apatinių…

„Kaip švęsite Šv. Valentino dieną – prancūziškai, itališkai ar lietuviškai?“, – klausia internetiniai portalai. Nuo panašių žinučių lūžta ir elektroninis paštas: „Kaip papuošite savo mažuosius Valentinus?“, „Kaip nustebinsite mylimąjį?“…

Karščiausi šių aistruolių kritikai visu balsu rėks, kad meilės šventė tapo komerciška ir nebeįdomi. Dar klaus, kam švęsti šv. Valentiną, kai gegužės 13 d. turime savo lietuviškąją meilės dievaitės Mildos dieną.

Tačiau įsimylėjėliai ir visi kiti romantikos mėgėjai vienbalsiai pritars – meilės dienų per daug nebus. Juo labiau kad daug kur populiaru vasario 14-ąją susižadėti ar susituokti. Ne išimtis ir Šilutė – čia Civilinės metrikacijos skyriuje šiandien tuokiasi 3 poros.

Viena jų išskirtinė – per Šv. Valentino dieną savo mylimąją Ritą ves Valentinas!

Meilė, paženklinta skaičiumi 14

Saugiškė Rita Vaznytė gali drąsiai savo draugėms girtis – ji jau 8 metus kiekvieną dieną šalia savęs turi tikrą Valentiną. O vasario 14-ąją jis taps teisėtu jos vyru.

Į Šilutės rajoną 40-metį Valentiną Mačiulį iš Jurbarko rajono atviliojo darbas. Tačiau ne tik darbą, bet ir gyvenimo moterį jis čia rado. Santuoka įtvirtinti santykius pora neskubėjo, nes, pasak Ritos, reikėjo dar pažiūrėti, ar pavyks sutarti tarpusavyje.

Rita juokiasi ir prisiminusi prietarus: „Sakoma, meilė trunka 3 metus. Dar sakoma, meilė trunka 7 metus. Tad praėjome abi tas ribas, meilę išlaikėme ir susituoksime!“.

Šv. Valentino dieną pora sako švęsdavusi kaip ir visos poros – romantišku pasibuvimu dviese, mažomis staigmenomis nustebindami vienas kitą. Nenuostabu, kad tą dieną ir vardo dieną švenčiantis Valentinas iš draugų sulaukdavo nemažai sveikinimų.

Vardą jis „paveldėjo“ iš savo tėčio, kuris buvo gimęs vasario 14-ąją.

Šįmet Rita ir Valentinas, net specialiai to neplanavę, per Meilės dieną pasidarė sau didelę šventę: santuokai pora atsitiktinai pasirinko būtent vasario 14 d.!

„Tiesiog nutarėme tuoktis vasarį, ir žiūrėjau, kuri diena man bus laisva, kad nereiktų iš darbo išsiprašyti. Žiūriu, laisvadienis bus penktadienį, 14-tą dieną. Ilgai nemąstę nuėjome į Metrikacijos skyrių – patvirtinome datą ir tik išėjus Valentinas apstulbęs sako: „Ar matei, kokią datą pasirinkome? Tuoksimės lydimi trijų keturioliktukų – 2014 metų vasario 14 dieną 14 valandą ir dar Šv. Valentino dieną…“, – apie sutuoktinio reakciją juokdamasi pasakoja Rita.

Išsirinkę atsitiktinumų palydėtą datą, Rita ir Valentinas tikisi, kad jų šeimyninis gyvenimas bus pilnas meilės ir tokių smulkių, bet malonių staigmenų.

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė pripažįsta, kad mūsų rajone tuoktis vasario 14-ąją nėra populiaru. „Tikrai nėra taip, kad būtent šv. Valentino dieną tuoktųsi daugiau porų. Šįmet Meilės diena yra penktadienis, tai šeimas sukurs 3 poros. Tačiau tokių sužadėtinių, kurie specialiai stengtųsi susituokti būtent šią dieną, nėra.

Man asmeniškai ši diena atrodo graži santuokai, bet tik mėnuo netinkamas vestuvių puotoms. Visi trokšta išskirtinę savo šventę rengti vasarą“, – sakė L.Valaitienė.

Geriausia diena moteriai paprašyti vyro rankos

Krikščionių vyskupas Valentinas, kaip pasakoja viena legenda, II amžiuje gyvybę paaukojo dėl vestuvių – jis, nepaisydamas Romos imperatoriaus draudimo, sutuokdavo poras.

Tuometis Romos imperatorius šalį buvo įklampinęs į tamsų nesėkmingų karų liūną, todėl jam nuolatos trūko jaunų vyrų – karių.

Galiausiai dėl to jis apkaltino karių šeimas – neva meilė ir atsidavimas vaikams, žmonai trukdo jaunam vaikinui. Todėl imperatorius uždraudė poroms tuoktis. Tačiau kunigas Valentinas nepakluso – jis slapta tuokė įsimylėjėlius. Už tai vasario 14 dieną jis buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju.

Lietuvoje ši Meilės šventė pradėta švęsti tik po Nepriklausomybės atgavimo. Kitur pasaulyje ši šventė jau turi gilias tradicijas. Kai kurias jų galime pritaikyti ir mes.

Pavyzdžiui, kaip ir amerikiečiai, mylimiems žmonėms galime dovanoti marcipaninių saldainių. Vyrai savo moterims ir įvairius sveikinimo žodžius raižo, ir raudonai baltus saldainius sudeda į širdies formos dėžutes. Amerikietės, jeigu jos Meilės dieną su mylimuoju būna Atlantoje arba Niujorke, tai žino, jog atėjo tinkama proga pačioms pasipiršti savo neryžtingam vaikinui. Pagal tradiciją, atsisakyti jis tiesiog negali.

O kodėl gi, jeigu esate vieniša, šokoladiniais saldainiais nepalepinti savo bendradarbių, kaip tai daro japonai? Ten moterys visiems savo kolegoms vyrams privalo dovanoti šokoladinių saldainių. Po mėnesio, kovo 14 dieną, vyrai atsilygina joms tuo pačiu.

Anglijoje, Velse, vyrai bandydavo parodyti savo dailidės gebėjimus: jie antrajai pusei droždavo medinius „meilės šaukštus“. Šiuos šaukštus jie išraižydavo širdelėmis, raktais ir spynomis, kurie reiškė atrastą kelią į vyro širdį.

Žaismingi danai siuntinėja linksmus meilės laiškus, kuriuose parašo eiles arba meilės prisipažinimus, tačiau nepasirašo. Mergina pati turi atspėti, kas ją nustebino. Jeigu ji atspėja siuntėjo vardą, per šv. Velykas tais pačiais metais ji iš slaptos simpatijos gauna kiaušinį.

Burtai

Ne tik dovanų idėjų iš kitų šalių galime pasisemti, bet ir įvairių burtų išmokti.

Anglijoje netekėjusios merginos vasario 14-ąją keldavosi dar nepatekėjus saulei. Jos atsistodavo prie lango ir žiūrėdavo į pro šalį einančius vyrus. Tikėta, jog pirmas pamatytasis ir būdavo tas vienintelis.

Jeigu galvojate, kad Šilutėje prieš saulei patekant pamatysite tik tuščią gatvę ar, neduok Dieve, pamatysite sau netinkamą vyrą, tuomet anglės siūlo ir kitą burtą savo būsimajam sužinoti: į upę ar kūdrą mesti sulankstytus popieriaus gumulėlius su juose užrašytais vyriškais vardais. Tikėta, kad pirmasis išplaukęs vardas – būsimojo jaunikio.

Burdavosi viduramžiais Anglijoje ir vyrai: keletas jaunuolių susirinkdavo į vieną vietą ir ant pergamento gabalėlių užrašydavo merginų vardus. Lapelius jie sudėdavo į kepurę ir kiekvienas ištraukdavo po vieną. Mergina, kurios vardą jaunuolis ištraukė, visiems metams tapdavo jo Valentina. Jaunuolis savo išrinktajai kurdavo sonetus, visur lydėdavo ir būdavo jai tikras riteris.