Kuo uždengti šlaitinį namo stogą: molio ar betono čerpėmis, bitumine danga, skarda, o gal banguotais cementiniais lakštais? Kaip nesuklysti ir iš didelės stogų dangų pasiūlos išsirinkti tinkamiausią variantą? Pateiksime kelis patarimus, į ką atkreipti dėmesį renkantis stogą.
Molio klasika
Viena seniausių ir labiausiai paplitusių stogo dangų yra molio arba betono čerpės. Jos paplitusios Lietuvos ir pasaulio miestų senamiesčiuose dėl savo ilgaamžiškumo ir estetikos. Čerpės būna natūralių spalvų, taip pat gali būti dažytos ir glazūruotos.
Jos masyvios, dėl to gerai sulaiko šilumą žiemą arba malonią vėsą vasarą. Tai universali danga, tinkanti įvairaus nuolydžio stogams. Kokybiškų čerpių stogas ilgaamžis – šimtas metų jam ne riba. Dėl savo privalumų šis stogas nėra pigus, be to, daugiau kainuoja ir medinė stogo konstrukcija šiai sunkiai dangai.
Iš žemės gelmių – ant stogo
Naujųjų laikų išradimas – bituminė stogo danga. Ji dažniausiai naudojama ištisomis juostomis plokštiems daugiabučių namų stogams dengti, o šlaitiniams stogams gaminamos bituminės čerpelės. Jomis lengva ir greita uždengti daug plokštumų ir kampų turinčius stogus. Padarius dengimo klaidų, jų taisymas nekainuoja daug, nes tai nebrangi danga. Dėl universalumo, klojimo paprastumo bitumines čerpeles dažnai renkasi pirmąjį namą statantys naujakuriai. Nepaisant daugelio privalumų, bituminė danga tinka ne visoms gamtinėms aplinkybėms.
„Bituminės dangos negalima kloti ten, kur yra spygliuočių medžių, nes nukritę ant stogo, spygliai įsirėžia į bitumą ir vėliau dėl to ant dangos pradeda augti kerpės, kaupiasi nešvarumai. Iškyla pavojus, kad bus pažeistas stogo sandarumas“, – teigia vilnietis architektas Gediminas Sakalis.
Bitumo čerpelėms kloti reikia ištisinio tvirto pagrindo, nes jos yra minkštos ir plonos. Tam dažniausiai naudojamos klijuotos orientuotų skiedrų plokštės (OSB), kuriomis pirmiausia reikia padengti visą stogą.
Vėliau prie jų kalamos čerpelės. Dirbtinio bitumo gamyboje naudojama nafta, dėl to tai degi medžiaga, ir kilus gaisrui, toks stogas pleška sparčiausiai.
Šonas šyla – šonas šąla
Metalo skardos stogo danga ilgą laiką buvo vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvoje. Tai buvo nauja, santykinai nebrangi ir gražiai atrodanti danga, tačiau pastaraisiais metais išaugusios metalo kainos padidino ir plieninės stogo dangos kainas. Čia nekalbame apie itin prabangias, ilgaamžes vario ar cinko skardos dangas, bet apie daugumai matytą skardinę čerpes imituojančią dangą, kuri tvirtinama ne rišant viela ir lankstant skardą, bet varžtais, sukamais kiaurai metalą. Ji turi kelis esminius trūkumus: lyjant net ir nestipriam lietui, barška garsiau negu kitos dangos, iškart įkaista nuo saulės, o žiemą peršąla, dėl to ant vidinės dangos pusės kaupiasi drėgmė.
Svarbu žinoti tai, kad draudimas nekompensuoja stiprios krušos išdaužytos plieninės dangos. Tokių atvejų Lietuvoje yra pasitaikę ne vienas. Be to, stogo montavimo darbams atlikti reikia itin kvalifikuotų ir sąžiningų stogdengių, nes mažiausias montavimo technologijos nukrypimas greitai sugadina visą stogą.
„Lietuvos klimato sąlygos lemia, kad ant skardinio stogo gali susidaryti nemaži temperatūrų skirtumai. Sakykime, stogo viršų kaitina pavasario saulė, o apačią šaldo tirpstantis sniegas. Nori nenori, bet skardos lakštai tokiu atveju deformuojasi – išlinksta arba atšoka nuo pagrindo. Per susidariusius tarpus į namo konstrukcijas patenka drėgmė“, – pažymi architektas.
Banguoti lakštai
Banguoti pluoštinio cemento lakštai, arba beasbestis šiferis, yra viena mėgstamiausių stogo dangų Lietuvoje. Statybos specialistai tokią dangą vertina dėl patvarumo, estetikos ir ilgaamžiškumo. Gerai prižiūrimas toks stogas tarnaus virš 50 metų.
„Visų populiariausių stogo dangų kaina, įvertinant stogo konstrukciją, yra panaši, tačiau beasbesčiai pluoštinio cemento lakštai turi vieną didelį privalumą – dangą sumontuoti nesudėtinga ir netrunka ilgai. Darbus gali atlikti ir pats šeimininkas. Lyginant su metalo arba bitumine danga, cemento lakštų stogo įrengimas gali kainuoti 30-40 proc. pigiau vien dėl mažų montavimo ir stogo parengimo kaštų. O ir estetiniu požiūriu tokie stogai atrodo nepriekaištingai“, – sako G.Sakalis.
Pasak architekto, žmonės šią dangą naudoja nuo sovietinių laikų, todėl kai kam jos išvaizda gali būti įkyrėjusi. Tačiau paskutiniu metu banguoti cemento lakštai išgyvena renesansą dėl kelių priežasčių: visų pirma – joje nebėra kenksmingojo asbesto, visų antra – galima rinktis įvairių matmenų, skirtingo bangų aukščio dangas. Pavyzdžiui, mažieji „Eternit Baltic“ gaminami lakštai „Gotika“ su didelėmis bangomis sukuria tokį stogo vaizdą, kuris gali konkuruoti su aukščiausios klasės stogo dangomis.
Architektūros specialisto manymu, renkantis stogo dangą pastatui, reikėtų atkreipti dėmesį į architektūrinį kontekstą – kokioje vietovėje stovi pastatas, ar šalia yra medžių, koks stogo nuolydis ir kitus faktorius. Nuo to labiausiai priklausys, ar pasirinkta stogo danga tarnaus ilgai ir patikimai.
Rašyti atsakymą