Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton pabrėžė, kad Švedijos stiprybė yra visuomenės gebėjimas susitarti – tiek atskirų individų, tiek bendruomenių, darbdavių ir profesinių sąjungų, politinių partijų. Bendradarbiaujant atsiranda supratimas ir solidarumas. Švedijoje visi sutinka, kad kiekvienam turi būti prieinamas išsilavinimas, o investicijos į švietimą, technologijų pažangą ir inovacijas – vieningas viešojo ir privataus sektoriaus interesas.
Švedija nuolat stengiasi mokytis iš kitų valstybių, Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas – viena strateginių krypčių. Dar įspūdingiau švedai tvarkosi namuose – jau daugiau negu du dešimtmečius naudojasi pensijų reformos rezultatais ir stebi, kaip veikia valstybės ir asmeninio indėlio balansas.
Kalbėjęs „minPension i Sverige AB“ atstovas Johanas Hellmanas pasakojo apie svarbiausius pensijų reformos Švedijoje principus, pasidalijo, kaip švedai kūrė tvarią pensijų sistemą, lanksčiai pritaikomą prie visuomenės poreikių ir atliepiančią demografines permainas. Pasak pranešėjo, dėl daugybės svarbių taisyklių švedai susitaria be įstatymo normatyvų, tam didelę įtaką turi tai, kad yra stiprios profesinės sąjungos. Čia solidariai kaupia ir patys darbuotojai, ir jų darbdaviai, ir valstybė.
Profesorius Fredrikas Nyströmas iš Linšiopingo universiteto atkreipė dėmesį, kad Švedijai pavyko susitarti su ES dėl išimties alternatyviems tabako produktams, kurie iš rinkos išstūmė cigaretes. Mažėjant cigarečių vartojimui, Švedijoje mažėja sergamumas su rūkymu sietinomis ligomis. Mokslininkas įsitikinęs: jeigu žmonės mažiau serga, jie yra laimingesni, bet tam, visų pirma, reikia suvokti tikrąjį nikotino poveikį sveikatai. Didžiausią žalą, F. Nyströmo teigimu, organizmui daro su cigarečių dūmais įkvepiamos dalelės, tad reikėtų atkreipti dėmesį į technologiškai pažangesnius būdus gauti „švaraus nikotino“.
Lyginant su ES vidurkiu, 100 tūkst. vyrų Švedijoje tenka 3 kartus išeminės ligos ir 10 kartų mažiau lūpų bei burnos vėžio atvejų. Obstrukcine plaučių liga Švedijos vyrai serga 2 kartus rečiau negu kitose ES valstybėse.
Instituto „Pivot Regulatory and Economics“ partnerio Alexanderio Hinzo pranešimas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nerimą kelia gausios vyresnio amžiaus rūkančiųjų gretos. Vertindamas rūkančiųjų elgesį ir statistiką, jis darė išvadą, kad didelei daliai nepavyks mesti rūkyti – dabartinis reguliavimas „neperlauš“ ilgamečių tendencijų.
Švedijos institucijos patvirtino, kad dabartinis rūkymo lygis Švedijoje sumažėjo iki 5,6 %. Pasak tyrėjo, rūkaliams, kurie neatsisako nikotino, galimas perėjimas prie mažesnės rizikos gaminių – alternatyvos leidžia nikotino gauti be ypač žalingo tabako degimo, todėl gali būti mažiau pavojingos ir daryti įtaką sergamumui. Kelių dešimtmečių Švedijos patirtis liudija, kad perėjimo prie alternatyvų įtaka visuomenės sveikatai akivaizdi.
Parengta pagal Lietuvos verslo konfederacijos pranešimą