Sveika senatvė – ne privilegija, o siekiamybė

Nuotrauka0073Šiuos metus paskelbus Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais, į vyresnio amžiaus žmones atsigręžė ir Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras.

Kaip apsisaugoti nuo ligų, traumų ir senatvėje gyventi kiek įmanoma komfortiškiau, bandyta atsakyti bei paaiškinti šio biuro surengtoje konferencijoje „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“.

Gerinti sveikatą niekada nevėlu

Naudinga konferencija apie gerą sveikatą ir ilgesnį gyvenimą sudomino ne tik pensinio amžiaus sulaukusius miesto gyventojus. Pasiklausyti Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus, Vilniaus universiteto dėstytojo Zenono Javtoko ir to paties centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pavaduotojos, doktorantės Viktorijos Andreikėnaitės patarimų susirinko nemažai sveikatos priežiūros specialistų.

Pasak Z.Javtoko, kalbant apie sveiką senėjimą, skiriamos kelios nuomonės, teigiančios, kad ilgesnis gyvenimas gali reikšti blogesnę sveikatą, geresnę sveikatą arba tam tikrą pusiausvyrą. Tikėtis, kad senatvėje žmogus lakstys kaip jaunuolis ir išvengs su amžiumi atsirandančių negalavimų – neverta. Tačiau sveikesnis senėjimas, kas be ko, pagerina gyvenimo kokybę ir leidžia juo džiaugtis kiek įmanoma prasmingiau. Sveikatos mokyklos direktorius kvietė susimąstyti, ar yra skirtumas, kai jūs gyvenate ilgai, tačiau visiškai bejėgis, ar kai dar galite savimi pasirūpinti?

Atlikti tyrimai rodo, kad gerinti sveikatą niekada nevėlu. Z.Javtokas pastebėjo, kad dažnai įvairios prevencinės programos, tokios, kaip skatinimas mesti rūkyti, labiau orientuotos į jauną žmogų. Tačiau tokio žalingo įpročio atsisakymas senatvėje gyvenimą prailgina net keleriais metais.

Atrastas senėjimo genas

„Tirdami žinduolius gyvūnus mokslininkai atrado tam tikrą geną, kurį pavadino senėjimo genu. Tą geną pašalinus, gyvūnai gyvena ilgiau. Gal kada nors medicina sugalvos būdą šį geną pašalinti ir iš žmogaus organizmo, tačiau senėjimas – tai natūralus procesas ir jo bijoti nereikia“, – kalbėjo Z.Javtokas.

Specialistas patarė skeptiškai vertinti įvairius papildus, neva stebuklingai apsaugančius nuo širdies ligų, kaulų retėjimo ir kitų dažnų senatvėje pasitaikančių susirgimų. Kita vertus, Z.Javtokas juokavo, kad jų vartojimas veikia placebo principu – gerdamas papildus žmogus tiki, kad jie padeda, pamiršta savo problemas ir džiaugiasi gyvenimu.

Sveiko senėjimo paslaptys glūdi ne vaistuose, o visoje aplinkoje ir tame, kaip ji pritaikyta senstančiam žmogui. Svarbu, ar jis dar pageidaujamas darbo rinkoje, kaip aktyviai gali įsitraukti į socialinį gyvenimą, kaip jo poreikiams pritaikyta gyvenamosios vietos infrastruktūra ir panašiai.

Pavyzdinę valstybinę programą vyresnių žmonių sveikatai gerinti vykdo Olandija. Išsiaiškinę, dėl kokių sveikatos sutrikimų ir juos lemiančių veiksnių vyresni žmonės dažniausiai tampa neįgalūs, dėl ko didėja sveikatos priežiūros ir socialinės globos išlaidos, olandai parengė prioritetinių prevencijos veiksmų planą pagyvenusių žmonių sveikatai gerinti.

Jie apskaičiavo, kad prevencija atsieina pigiau nei gydymas, kad apie 5-9 proc. sveikatos priežiūros išlaidų patiriama dėl nesveikos gyvensenos, antsvorio ir padidėjusio kraujospūdžio. Olandijoje daugiausia dėmesio skiriama širdies – kraujagyslių ir insulto, onkologinių ligų (plaučių, krūties, tiesiosios žarnos vėžio), astmos ir lėtinių plaučių ligų, II tipo diabeto, psichikos ir judėjimo aparato sutrikimų prevencijai, sveikesnei mitybai, fiziniam aktyvumui, saikingesniam alkoholio vartojimui propaguoti, medicinos pagalbos prieinamumui gerinti.

„Neseniai Lietuvoje buvo diskutuojama apie medicinos personalo vizitų į namus tikslingumą. Švedijos Umea universiteto tyrimo duomenys moksliškai pagrindė prevencinių sveikatos priežiūros specialistų vizitų į namus efektyvumą stiprinant vyresnių žmonių sveikatą, taip pat ekonominę šių vizitų naudą. Per 4 metus 200 vyresnių nei 75 metų žmonių, kurie 2 kartus per metus buvo lankomi prevenciniais tikslais, savivaldybės biudžetui sutaupė apie 200 tūkst. eurų“, – pasakojo Z.Javtokas.

Išvengti traumų padeda atsargumas ir mankšta

Įdomių dalykų apie vyresniame amžiuje patiriamas traumas papasakojo V.Andreikėnaitė.

Dažniausia traumų priežastis yra kritimai, kuriuos gali sukelti osteoporozė, vartojami vaistai ir jų pašalinis poveikis, nepritaikytos buitinės sąlygos, netinkamas apavas, silpna rega ir kitos sveikatos problemos. Įdomiausia, kad namuose, o ne gatvėje, įvyksta mažne pusė visų kritimų, iš kurių net trečdalis – miegamajame.

Todėl V.Andreikėnaitė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kur namuose turėtų būti įrengti elektros jungikliai (prie durų, laiptų apačioje ir viršuje), kokie turėtų būti laiptai, ir kiliminė danga, kaip patogiai susidėti nuolat naudojamus daiktus, koks turėtų būti patalpų apšvietimas, slenksčiai, ką dar būtų gerai papildomai įsirengti vonioje, tualete ir kitur.

Laiptai turi būti tvarkingi, neslidūs, pažymėtais kraštais ir gerai apšviesti, kilimai – tvarkingai pritvirtinti. Sunkiausius daiktus geriau susidėti žemesnėse lentynose, o dažniausiai naudojamus – patogiose vietose, kad norint juos pasiekti nereikėtų lipti ant klibančios kėdės.

Kadangi daug kritimų įvyksta keliantis iš lovos, šalia jos ant staliuko reiktų pastatyti lempą, o prieš keliantis minutę pasėdėti ant krašto, giliai įkvėpti.

Pasak V.Andreikėnaitės, išvengti traumų padeda ir reguliari mankšta, kurią lengvai galima atlikti namuose be jokio sportinio inventoriaus. Kokius pratimus galima atlikti, sveikatos specialistė pademonstravo salėje.

Visi konferencijos dalyviai gavo knygeles su naudingais patarimais apie traumas, atsargumą ir mankštą bei neformaliojo švietimo renginio dalyvio pažymėjimus.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.