Sveikas senėjimas – ne privilegija

vasaros slidesVisi neišvengiamai senstame, tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip tai vyks. Senstant sveikai, galima ne tik pailginti gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę, ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviems.

Visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta dideli demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir daugėja pagyvenusių žmonių, ilgėja gyvenimo trukmė. Todėl itin svarbu, kad vyresnio amžiaus sulaukę žmonės ilgiau išliktų sveiki, džiaugtųsi gyvenimu ir būtų aktyvūs visuomenės nariai. Tai pasiekti  galima stengiantis senti sveikai.

Pusiausvyra tarp gebėjimų ir tikslų

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus Zenono Javtoko teigimu, gyventojams senstant, susiduriama su įvairiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais: mažėja vyresnio amžiaus žmonių užimtumas, daugėja skurstančių ir išlaikytinių, jie dažniau serga, jiems reikia daugiau globos ir ilgalaikio gydymo. Nemažai  šių problemų vyresnio amžiaus žmonės galėtų išvengti sendami sveikai.

Pasak Z.Javtoko, sveikas senėjimas – tai procesas, leidžiantis vyresnio amžiaus žmones optimizuoti savo fizines, socialines ir dvasinės sveikatos galimybes, džiaugtis nepriklausomu ir geros kokybės gyvenimu. Tai pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų ir tikslų. „Įtakos sveikam senėjimui turi įvairios sveikatinimo ir prevencijos priemonės. Tačiau pirmiausia reikia pakeisti savo požiūrį į senėjimą ir tik tada imtis reikalingų veiksmų“, – pažymi ekspertas.

Sveikas maistas ir mankšta

Tam, kad sentume sveikai, gerėtų sveikata ir gyvenimo kokybė, reikia ne tiek jau ir daug. Pirmiausia privalu sveikai maitintis. Anot Z.Javtoko, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama valgyti mažiau riebaus maisto, o daugiau žalių daržovių ir vaisių, taip pat vartoti produktus, turinčius daugiau kalcio ir vitamino D.

„Pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė nutukimo komplikacijų, pavyzdžiui, vainikinių arterijų ligų, diabeto ir vėžio grėsmė. Tai, kad senjoras išsaugo normalų kūno svorį, gali būti laikoma geros sveikatos rodikliu“, – aiškina specialistas.

Norint senti sveikai, būtina ir nuolat mankštintis. Rekomenduojama 4-5 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. „Fiziškai aktyvūs žmonės jaučiasi geriau, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Taip pat didėja ištvermė, jėga, pusiausvyra ir judrumas – tai padeda gyventi savarankiškai. Su svorio kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei“, – dėsto Z.Javtokas.

Pakerta žalingi įpročiai

Sveikas senėjimas nesuderinamas su nuolatiniu stresu, žalingais įpročiais. Todėl reikia stengtis nesinervinti, vengti alkoholio, mesti rūkyti. Tyrimai rodo, kad 65-70 metų žmogui nustojus rūkyti ankstyvos mirties grėsmė sumažėja perpus.

Anot Z.Javtoko, vyresnio amžiaus žmonėms taip pat derėtų aktyviau naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis: skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimą. „Dažnai manoma, kad vyresnio amžiaus žmonės apie sveikatą žino viską. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad senjorų žinių lygis dažnai yra žemesnis nei jaunimo. Tai turi įtakos didesniam vyresnio amžiaus žmonių sergamumui lėtinėmis ligomis. Senjorams būtina tobulinti sveikatos žinias, nes tai leistų jei neišvengti, tai bent jau kontroliuoti ligas“, – pažymi specialistas.

Pagyvenę žmonės yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. Racionalus vaistų vartojimas ir ligonių sauga turėtų tapti pagyvenusių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo prioritetu.

Z.Javtokas atkreipia dėmesį, kad traumos yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja gyvenimas. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau nei jaunesni patiria traumų. Todėl norint sumažinti šį pavojų senjorams rekomenduojama atsargiai vartoti psichotropinius vaistus, pasirūpinti būsto saugumu.

Dalyvaus sporto mėgėjų žaidynėse

Z.Javtokas pasakoja, kad nemaža dalis Lietuvos senjorų nori ir stengiasi gyventi aktyviai, išėję į pensiją neužsidaro tarp keturių sienų, džiaugiasi gyvenimu. Tai irgi būtina sveiko senėjimo dalis.

Daug vyresnio amžiaus žmonių dalyvauja įvairių klubų veikloje, siekia žinių Trečiojo amžiaus universitete, lanko kompiuterinio raštingumo kursus. Įvairių senjorų klubų nariai žada dalyvauti ir liepos 5-11 dienomis Šiaurės Lietuvos regione – Šiauliuose, Akmenėje, Joniškyje, Kelmėje, Radviliškyje, Pakruojyje – vyksiančiose TAFISA pasaulio Sporto visiems žaidynėse „Šiauliai 2012“. Į jas kviečiami visi norintys savo amžiaus grupėje draugiškai parungtyniauti su sporto mėgėjais iš viso pasaulio.

Šiauliuose vykusioje žaidynių mankštoje sutikti energingi „Šviesuolių“ bei „Sveikatos salos“ klubų nariai senjorai tikino, kad išlikti sveikiems ir optimistiškiems jiems padeda ne tik du kartus per savaitę Kūno kultūros mokyklos salėje atliekama mankšta, bet ir dalyvavimas įvairioje visuomeninėje veikloje, akiratį plečiančiuose renginiuose.

Kad senti būtų gera
2012 ZENKLAS TAFISA
TAFISA organizacinio komiteto nario, sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio teigimu, stengtis užtikrinti, kad vyresnio amžiaus sulaukę žmonės galėtų gyventi visavertį gyvenimą, būtų sveiki ir nesijaustų našta aplinkiniams, yra vienas svarbiausių šiandienos iššūkių. „Kad ir kaip būtų gaila, Lietuvos vyrai gyvena vidutiniškai beveik 12 metų trumpiau nei moterys.

Gerokai anksčiau iš gyvenimo jie išeina dėl žalingų įpročių, nemokėjimo savęs saugoti ir tausoti“, – apgailestauja viceministras.

Tam, kad Lietuvoje senti būtų gera, anot A.Klišonio, reikia imtis kompleksinių priemonių. Pirmiausia būtina keisti visuomenės požiūrį į vyresnio amžiaus žmones: ugdyti pagarbą ir toleranciją jų atžvilgiu. Taip pat svarbu, kad pensijos senjorams garantuotų orų gyvenimą. „Visi politikai turėtų siekti užtikrinti socialinį saugumą“, – pabrėžia A.Klišonis.

Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu siekia užtikrinti tinkamą medicinos paslaugų teikimą, savalaikę ligų diagnostiką, todėl kviečia gyventojus aktyviai dalyvauti įvairiose prevencinėse, reabilitacijos programose.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.