„Šiais laikais vaikai serga nuo ne maisto trūkumo, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus. Tėvams reikia atkreipti dėmesį į tai, ką jie perka savo vaikams, nes tik suaugusieji yra atsakingi už vaikų mitybą“, – Šilutėje kalbėjo Raminta Bogušienė – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė ir konsultantė.
Praėjusią savaitę ji vedė kvalifikacinius mokymus Šilutės regiono vaikų maitinimą organizuojantiems specialistams. Dalyvavo ne tik dietistai, visuomenės sveikatos specialistai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai, ugdymo įstaigų vadovai, bet ir maisto produktų tiekėjai.
R.Bogušienė sako, kad sveika mityba nebūtinai siejasi su saiku, nes egzistuoja tokių maisto produktų, kurių suvalgius neįmanoma pajusti sotumo. Taip pat reikia būti ypač budriems perkant maisto produktus vaikams – dažnai blizgiose, spalvotose pakuotėse slepiasi daug sveikatai žalingų medžiagų.
R.Bogušienė supažindino ir su vaikų valgiarašio naujovėmis, kurios (jeigu bus patvirtintos) darželiuose ir mokyklose turėtų įsigalioti gegužės mėnesį.
Neturėtume leisti pasirinkti
„Jeigu leistumėte vaikui pasirinkti tarp brokolio ir spalvotos, burnoje tirpstančios spurgos, kaip manote, ką jis pasirinktų“, – intriguojančiai seminarą pradėjo maisto technologė.
Be abejo, vaikas pasirinktų spurgą, o ne brokolį, kuris yra žalios spalvos ir sunkiai sukramtomas. Tiesa, kad valgant spurgas dažnai nejaučiama saiko, o štai brokolio nesuvalgytumėte tiek daug. Anot R.Bogušienės, taip nutinka todėl, kad maisto pramonė stengiasi sukurti tokį maistą, kad žmonės kuo daugiau jo nupirktų, kuo daugiau suvalgytų, kuo mažiau pajustų sotumo jausmą ir norėtų dar ir dar… 
Yra tam tikri produktai, kuriuos suvalgius pajusti saiko neįmanoma. Tai produktai, kuriuose yra daug rafinuoto cukraus, druskos, išgrynintų riebalų. Toks maistas dažnai būna traškus, nes tai savybė skatinanti nesustoti valgant. Sveika mityba ir saikas ne visada suderinami jeigu kalbama apie rafinuotus, stipriai perdirbtus maisto produktus.
„Ar svarbiau, kad vaikas būtų sotus, ar kad jis būtų sotus tik pilnaverčiu maistu“, – klausia maisto technologė.
Anot jos, šiais laikais nereikėtų baimintis, kad vaikas kartą liks nepavalgęs, jeigu atsisako sveikai pagaminto maisto. Juk dabartniais laikais nėra bado. Tuo tarpu leisdami vaikui rinktis tarp sveiko ir nesveiko maisto, jo nepratiname prie svekų įpročių, bet sugadiname jo natūralų skonį. Jam maistas, kuris ne toks saldus, sūrus, išreikšto skonio, yra neskanus, tad vaikas jį atmeta.
„Mes esame atsakingi už vaikų mitybą, nes jie neturi žinių bagažo ir patirties ką maistas daro su jų organizmu. O mes tai puikiai žinome“, – sako R.Bogušienė.
Pakuotės klaidina
Kalbėdama apie vaikų mitybą, specialistė pataria būti budriems perkant maistą parduotuvėse. Pasirodo, gamintojai maistą vaikams gamina pagal tuos pačius teisės aktus, kaip ir suaugusiesiems. Anot jos, nesvarbu, kad produkto pakuotė apipavidalinta gražia spalva ir parašyta, kad tai skirta vaikams. Daugelis tėvų galvoja, kad ji padaryta pagal išskirtinius reikalavimus, tačiau klysta.
Seminaro metu ji palygino javainius – vienus įprastus, o kitus paženklintus vaikams patraukia etikete. Pasirodo, vaikams skirtuose javainiuose buvo dar daugiau pridėtinio cukraus. Arba avižiniai sausainiai: daugelis galvoja, kad jie yra sveikesni, tačiau dažniausiai šių sausainių sudėtis prasideda kvietiniais miltais, kurių būna apie 80 proc., o avižinių – 20 proc. Pagal teisės aktus, avižiniais sausainiais gali vadintis tie, kuriuose yra 20 proc. avižų nuo viso grūdų kiekio.
Maisto technologė rodė ir sausų pusryčių – kviečių su medumi pakuotę. Porciją šio produkto ji sulygino su gabalėliu torto – šimte gramų yra net 40 g cukraus.
Dar vienas blogis vaikų maiste – iš dalies hidrinti riebalai. Anot R.Bogušienės, tai blogiausi riebalai, kurie gali būti ant vaikų stalo. Prekybos centruose neapsigaukite ir su kūdikiams skirtu maistu, kuris sudėtas specialiose lentynose. Dažnai šiame patiems mažiausiems skirtame maiste yra daug cukraus, druskos.
„Blogaisia, kad mama ar močiutė, kuri perka maistą iš šių lentynų galvoja, kad bus pasirūpinta vaiko sveikata. Bet būkite budrūs“, – perspėja specialistė.
Ar cukrus blogis?
Anot maisto technologės, dažnai viešojoje erdvėje girdime, kad cukrus yra visa ko blogis. Cukrus natūraliai yra daugelyje produktų – vaisiuose, piene. Ir yra pridėtinis cukrus, kuriuo skaninami maisto produktai. Pridėtinis yra paprastas baltasis stalo cukrus, medus, nerafinuotas cukrus, sacharozė, maltozė ir kt.
Anot R.Bogušienės, blogai yra ne pats cukrus ar jo rūšis, bet jo perteklius. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) vaikams rekomenduoja apie tris šaukštelius pridėtinio cukraus per dieną, o suaugusiesiems – penkis. Deja, dažnas iš mūsų cukraus suvartoja kur kas daugiau. Cukraus perteklius žaloja mūsų sveikatą. Pats blogiausias cukrus išgeriamas – įvairūs limonadai. Jeigu vaikas išgeria 500 ml saldaus gėrimo pakuotę, jis iškart viršija kasdien turimo suvartoti cukraus kiekį.
Dėl šios priežasties daugėja nutukusių vaikų, ypač – mokyklinio amžiaus. Ikimokyklinukai dažniausiai valgo tris – keturis kartus per dieną šviežiai ruoštą maistą. Kai vaikas išeina į mokyklą, dažniausiai valgo bufetuose, arba eina į šalia mokyklos esantį prekybos centrą. Retas kuris mokyklos valgykloje valgo sriubą ir karštą patiekalą. Dažniausiai vaikai alkį malšina šokoladiniais batonėliais, bandelėmis, bulvių traškučiais, picomis – maisto produktais, kurie nėra sveikatai palankūs.
Svarbu maisto kultūra
Anot R.Bogušienės, suaugusieji turi suprasti, kad limonadai, čipsai, pica ir kitas nesveikas maistas niekada neišnyks iš rinkos, jie visą laiką bus. Tačiau suaugusieji neturėtų stengtis tik draudimais vaikų nuo tokio maisto atitolinti. Tiesiog reikia formuoti teisingus vaikų įpročius nuo pat mažumės, kad jie išėję į mokyklą pasirinktų teisingus patiekalus.
Tad kaip suformuoti tuos teisingus įpročius? Pirmiausia suaugusieji, tarp jų – ir darželių auklėtojos, virėjos turi norėti valgyti sveiką maistą. Vaikai turi valgyti reguliariai, valgymai turi būti subalansuoti, maiste turi būti angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų. Taip pat svarbu sudaryti tinkmas sąlygas, kad vaikas mokykloje galėtų pasirinkti ką valgyti iš sveikatai palankių produktų.
Taip pat reikia ugdyti valgymo kultūrą, mokyti vaikus susėsti prie stalo, ilgai kramtyti, valgant nevaikščioti. Nes maistas yra priemonė, kuri padeda gyventi kokybišką gyvenimą.
Anot maisto technologės, nuo 2011 metų keitėsi daug teisės aktų, reguliuojančių vaikų maitinimą, tačiau jeigu vaikų maitinimo nenorės keisti patys tėvai, virėjos, niekas nesikeis. Tris metus ji analizavo vaikų maitinimo situaciją ir pastebėjo, kad dažnai virėjos cukraus ir druskos deda tiek, kiek joms atrodo skanu,o ne tiek, kiek reikia. Taigi vaikų maitinimas pasikeis tik tada,kai to norės ir suaugusieji.
10 vaikų mitybos taisyklių
Vaikai turi valgyti:
1. Reguliariai;
2. Įvairų maistą;
3. Subalansuotai;
4. Saikingai;
5. Mažiau druskos ir cukraus;
6. Turi būti sveikatai palankūs riebalai;
7. Turi būti daugiau skaidulinių medžiagų;
8. Patiekalai turi būti tausojantys, neužteršti kancerogeninėmis ir sintetinėmis medžiagomis;
9. Daugiau neperdirbtų maisto produktų, augalinio maisto, atsižvelgiant į sezoniškumą;
10. Turi gerti vandenį, nesaldintą arbatą.