Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale vyko susitikimas su biologe chemike, knygų „Gyvenu be vaistų“ ir „Dievo vaistas“ autore Regina Balsevičiene.
Knygų autorė savo gyvenimą skirsto į du tarpsnius: sunkios ligonės gyvenimą su daugybe cheminių vaistų bei nuolatine medikų priežiūra ir gyvenimą be jų, visiškai pasitikint gydomosiomis paties organizmo galiomis, savo kaip biologės žiniomis, vaistais iš gamtos.
Kaip R.Balsevičienei sekėsi surasti kelią į sveikatą, be jokio pagražinimo rašoma jos knygose. Ji rašo apie save, palikdama skaitytojams teisę patiems pasirinkti tai, kas, jų nuomone, yra jiems priimtina.
Gyvenimą keitė prieš 26 metus
Pirmoji R.Balsevičienės knyga „Gyvenu be vaistų“ – apie tai, kaip autorė, kamuojama įvairių ligų, atsisakė cheminių vaistų, pasinaudojo savo biologės žiniomis ir netrukus sulaukė teigiamų rezultatų. 
Knyga „Dievo vaistas“ – tai pirmosios knygos papildymas. Mintis ją parašyti autorei kilo po dar vieno sunkaus išbandymo – stuburo traumos. Gydytojai pranašavo operaciją arba neįgaliojo vežimėlį, o Regina vėl kabinosi į gyvenimą be cheminių vaistų, be operacijos.
Regina atvirai pasakoja, kad jos mama skaniai gamino, tad mėsos patiekalai ir pieno dozė kasdien buvo „privalomi“. Tokia soti mityba nesustiprino, mergaitės sveikatos – ją nuo mažens kamavo peršalimo ligos, ausų uždegimai, kurie baigėsi operacija. Mėsos valgymas Reginos neapsaugojo ir nuo mažakraujystės, ligų sąrašą papildė migrena, cistos, osteochondrozė, paradontozė… Dėl įvairių negalavimų dažnai tekdavo gulėti ligoninėse ir sanatorijose.
5 metus moteris sirgo vegetacine distonija – kamavo nuolatinis nuovargis, nenoras valgyti ir depresija, o vaistai padėdavo tik tol, kol buvo vartojami.
Ši liga ir buvo paskutinis lašas, paskatinęs R.Balsevičienę keisti gyvenimo būdą – pradėti domėtis homeopatija, atsisakyti cheminių vaistų, mėsos.
Moteris sako pradėjusi nuo maisto derinimo: nebevalgė mėsos su duona ar bulvėmis, įprastus patiekalus pradėjo valgyti su didesniu kiekiu daržovių. Sako, netrukus pajutusi, kad nesunkiai gali išsiversti visai be mėsos. Didelių pastangų nereikėjo, viskas išėjo savaime.
O neilgai trukus Regina pajuto, kad nebeskauda ir galvos kaip anksčiau, kai skausmas kamuodavo nuo ryto iki vakaro.
Taip derindama maistą, organizmą stiprindama sportu ir vaistažolėmis, R.Balsevičienė gyvena jau 26 metus.
Gamtos dėsniai tinka ir žmogui
Biologė R.Balsevičienė mano, jog žmonės turėtų vadovautis gamtos dėsniais. Juk patys stipriausi gamtoje yra augalėdžiai gyvūnai, nes jiems nereikia švaistyti energijos sunkiai virškinamam maistui. Pavyzdžiui, mėsos prisirijęs liūtas per parą juda vos kelias valandas, o žolėdis kiškis striksi kone ne visą parą.
Maistas, anot jos, turi būti ne tik energijos šaltinis, bet ir vaistas. Augalai sugeria saulės šviesos energiją, sudeda ją į organines medžiagas, tad juose yra visko, ko reikia gyvam organizmui.
Virtas maistas, pasak Reginos, tinka tik egzistuoti, nes netenka dalies vitaminų ir mineralinių medžiagų. Ji pati kiekvieną rytą pradeda šviežiai spaustų morkų ar salierų sulčių stikline, pusryčiams išsispaudžia citriną ir suvalgo greipfrutą, į darbą irgi pasiima obuolį ar kokį greipfrutą.
Ji sako, kad nuo vidurių užkietėjimo gali padėti daigintų grūdų saujelė per dieną. Stokojantiems geležies patariama daugiau valgyti burokėlių ir raudongūžių kopūstų, datulių, razinų, krapų, salierų. Daug geležies ir B grupės vitaminų galima gauti iš alaus mielių. Skaudantis skrandis, rėmuo. Reginai – jau praeityje, ji neprisimena, kada paskutinį kartą sirgo sloga.
Tačiau moteris neprievartauja savęs ir neatsisako bulvinių patiekalų, tik spirgučių padažą keičia trimis lėkštėmis daržovių. Mėgsta košes, jas verda pusiau žalias, o paskanina daigintais grūdais ir česnaku, sviestu bei druska. Ypač ji vertina žalios spalvos augalus.
Daržovių Regina niekada neperka parduotuvėje – tik iš pažįstamų ūkininkų, o salierų, krapų bei petražolių, iš kurių daro žalią sviestą, balkone užsiaugina pati.
Nemokšiškumas gali brangiai kainuoti
R.Balsevičienė pabrėžia, kad nemokšiškumas gali brangiai kainuoti ir privesti prie atvirkštinio rezultato – anoreksijos, mat reikia žinoti, kaip organizmą aprūpinti kaliu, magniu, geležimi ir kitomis būtinomis medžiagomis.
Mokykloje ji matė, kad per pietus moksleiviai dažnai lėkštėse palieka daržoves, kiti net neprisimena, kada valgė vaisius. Ji įsitikinusi, kad daugeliui vaikų skauda galvą bei kamuoja nuovargis ne nuo pernelyg didelių mokymosi krūvių, o nuo neteisingos mitybos.
Į susitikimus su ja ateinantiems žmonėms Regina atvirai sako, jog dėl savo gyvenimo būdo sulaukia ir norinčiųjų ją atvesti į protą pamokymų. Jie įtikinėja, kad be mėsos žmogus negauna energijos bei nepakeičiamų amino rūgščių, geležies ar vitamino B12. Bet ji pastebi, kad valgydami mėsą tie „mokytojai“ patys negali pasigirti gera sveikata.
Autorė negailėjo patarimų ir ramutiškiams apie augalų naudingąsias savybes. Pirmenybę ji teikia kiaulpienėms, dilgėlėms, kviečių želmenims, petražolėms, dirviniam asiūkliui, pelynui, beržų pumpurams.
Patarė, iš ko verta spausti sultis, daryti užpiltines, ką malti.
Autorė patarė rinktis kuo natūralesnį maistą, kuriame kuo mažiau chemijos.
Kiekvieną dieną 71 metų sveikuolė 10-15 minučių sportuoja savo malonumui. Pratimus ji parodė ant jogos kilimėlio ir nustebino lankstumu.
Susirinkusieji su viešnia bendravo prie arbatos puodelio, klausinėjo, tad buvo aišku, kad daugelis jų R.Balsevičienės patarimus pritaikys savo gyvenime, kad būtų sveikesni. Norintys įsigijo autorės knygų.
Išvykdama Regina linkėjo ramutiškiams būti laimingiems, sugebėti atleisti, nenešioti savyje pykčio, pavydo, nes tik taip pavyks apsaugoti save nuo sunkiausių ligų.