Kasmetinė Dvaro šventė Švėkšnoje šiemet dovanojo tiek ištisas tris dienas vykusių renginių, kiek, ko gero, jos organizatoriai niekada anksčiau dar nebuvo pasiūlę. Tai todėl, kad šiemet prie kasmetinių organizatorių prisidėjo ir savo idėjas pasiūlė ir vietos Tradicinių amatų centro kolektyvas.
Tad šiemetinėje šventėje būta ne tik tradicinių akcentų – tokių kaip gražiausių sodybų šeimininkų apdovanojimas bei „Jokūbėlio“ nominacijos įteikimas, bet ir tokių, kokių iki šiol čia nebuvo, pavyzdžiui, valanda šeimoms, ypač daug aistrų sukėlęs rankų lenkimo čempionatas bei medžiotojų vaišės.
Dar viena staigmena – tiesioginę LRT radijo transliaciją iš Švėkšnos parko tądien galėjo sekti visa Lietuva.
Buvo estafečių, poezijos ir elnienos sriubos
Penktadienio vakaras Švėkšnoje buvo vakaras sielai – poetiniam žodžiui ir muzikai. Pirmą kartą į tokį jaukų renginį pakvietęs Tradicinių amatų centras sulaukė daugybės žiūrovų ir iš pačios Švėkšnos, ir iš viso rajono. Mėgiamų poetų eiles deklamavo buvusi pedagogė Ona Pintverienė, įvairiapusę meninę kūrybą atverianti švėkšniškė Violeta Astrauskienė ir pats seniūnas Alfonsas Šeputis. Tautinio paveldo sertifikatu įvertintus savo gamybos aviečių ir svarainių vynus pristatė vyndario Česlovo žmona Tatjana Ramoškienė. O jautrias dainas dovanojo Vyganto Stoškaus vadovaujamos dainininkės Rimantė ir Monika iš Šilutės bei šeimyninis rusniškių Vainoros ir Valdo Lacko duetas.
Šeštadienį Dvaro parke pradėjo sportininkai, netrukus į literatūrinį rytmetį rinkosi nuolatiniai bibliotekos lankytojai.
Vidurdienį prie parko vartų startavo Tradicinių amatų centro organizuota „Šeimų valanda“, kur mažiesiems ir jų tėveliams buvo sukurta tikra pasakų šalis. Čia vyko stebuklingojo eliksyro gamyba, išalkusieji galėjo pasistiprinti „Pik Nik“ zonoje, išradingiausieji pynė vainikus, vyko įvairios estafetės, mažieji burbuliavo ir patyrė visokiausių nuotykių.
Šilutės turizmo informacijos centras, kurio filialas yra Švėkšnos tradicinių amatų centras, jau rengiasi kasmetiniam Žuvienės čempionatui ir… Švėkšnos šventės dieną pradėjo rinkti žuvytes. Tiksliau, ant jų parašytus sveikinimus ir linkėjimus miestui, čempionatui ar tiesiog konkretiems šilutiškiams.
Žuvyčių surinkta apie 100, planuojama, kad čempionato dieną visi tokie sveikinimai suguls Senojo turgaus aikštės pievoje, kad juos galėtų perskaityti visi, kas eis pro šalį.
Dramos mėgėjai, pažiūrėję tauragiškių atvežtą spektaklį „Sunki našta“, irgi neliko gurgiančiais pilvais prieš oficialiąją šventės dalį. Daugelis, išėję iš „Genovaitės“ vilos, suko prie medžių pavėsyje įsikūrusių Švėkšnos medžiotojų būrelio vyrų, tądien išties neturėjusių kada švęsti. Pirmasis katilas sočios elnienos sriubos ištuštėjo kaipmat – vyrai išdalijo apie 100 porcijų, tad teko kaisti antrąjį.
„Pritrūkome net šaukštų, teko papildomai atsivežti“, – pasakojo antrąjį virimą stebėdami Kostas Rumšas, Gediminas Starkutis, Antanas Martinkus, Gedas Žemgulis ir Algirdas Vilkys.
Jie Švėkšnos šventės metu apie save pranešė pirmą, bet, pačių medžioklių tikinimu, tikrai ne paskutinį kartą.
Kiti žiūrovai patraukė prie čia pat arbatos valandėlę surengusių Neįgaliųjų draugijos narių.
Stipruolių čempionate – pasaulio čempionas
Kol scenoje ir šalia jos koncertavo jaunieji švėkšniškiai ir iš tolėliau atvykę saviveiklininkai, visi, užsukę į greta esantį muziejų, galėjo pasigėrėti neseniai atkurta grafienės Genovaitės Pliaterienės suknele, susitikti su knygos „Švėkšnos saulė“ autoriumi P.Čeliausku, pamatyti kitas parodas.
Dar iki oficialiosios šventės dalies prie scenos susibūrė tvirtarankiai vyrai – čia pirmą kartą vyko rankų lenkimo čempionatas, kuriam teisėjavo Romas Mačijauskas. Anot šventės vedėjo studento Lauryno Nikelio, įspūdingumu „šiai žiauriai kovai“ neprilygo net ir krepšinio čempionatai. Bene daugiausia emocijų tądien sukėlęs įvykis prie rankų lenkimo stalo sutraukė tiek sirgalių, kiek vėliau nematė nei šokėjai, nei dainininkai.
Vienas po kito vyrai krito nelygioje kovoje su stipruolių tijule: 2014 metų pasaulio jaunimo iki 18 metų rankų lenkimo čempionu bei šių metų Lietuvos absoliučiu jaunimo čempionu Osvaldu Girskiu, šių metų Inkaklių šventės metu surengto čempionato nugalėtoju Benu Viskintu bei Ramūnu Mockumi. Tokia eile šie vyrai ir nugalėjo: I vietą ir Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio įsteigtą taurę iškovojo naumiestiškis O.Girskis, II ir III vietas pasidalijo kiti du jo konkurentai.
„Jokūbėlis“ – I.Riterienei
Seniūnas buvo pirmasis, tądien sveikinęs į žymųjį Švėkšnos suėjimą sugužėjusius visos plačios apylinkės žmones. Jis pasidžiaugė, kad į renginį sugrįžo net ir po tolimus kraštus išsisklaidę švėkšniškiai, ir linkėjo visiems gausių namų ir kad jų neaplenktų sėkmė.
Garbė iškelti Švėkšnos vėliavą šiemet teko geriausiam ir aktyviausiam vietos abuturientui Benui Kaktai. Tačiau tai buvo ne vienintelė tądien plevėsavusi vėliava. Nešdamas Švėkšnos – vestuvių sostinės vėliavą, į sceną atskubėjo irgi jau tradiciniu tapusio renginio – „Vestuvių muzikantų festivalio“ organizatorius Vytautas Raibys.
„Jei norite būti laimingi – visą gyvenimą – tuokitės Švėkšnoje“, – be kompromisų pareiškė gausių plojimų sulaukęs V.Raibys.
Rajono meras Vytautas Laurinaitis susirinkusiuosius ragino tądien pabūti dvariškiais, ir iš seniūno rankų priėmė dovaną – Švėkšnos enciklopediją: kad dar labiau pamiltų šį karštą ir jo istoriją pildytų gerais darbais.
Šventės dalyvius sveikino renginio globėjas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, pasidžiaugęs, kad tądien ne visi išvažiavo „it silkės stumdytis Klaipėdos Jūros šventėje“, ir kad renginių šventės organizatoriai prigalvojo visai dienai.
Kasmetinis pagarbos ženklas už nuopelnus Švėkšnai – „Jokūbėlio“ skultūra, kurios kasmet vis naują, vienetinį egzempliorių sukuria vietos meistras Kęstutis Paulauskas, šiemet įteikta Švėkšnos neįgaliųjų vadovei, nepailstančiajai Ingritai Riterienei. Jai apdovanojimas skirtas už aktyvią bendruomeninę ir kultūrinę veiklą bei iniciatyvumą.
Vietos politikai pažadėjo netylėti
Apdovanotųjų buvo ir daugiau. Pagarbos ženklai įteikti 5 ir daugiau vaikų išauginusioms šeimoms: Marytei ir Antanui Daukšiams iš Jonikų k., Aurelijai ir Valiui Norvilams iš Šiaulių k., švėkšniškei Ramutei Toleikienei bei Danutei ir Sigitui Bočkams iš Jomantų.
Ir šiemet be dėmesio neliko ypatingai savo sodybų aplinką išpuoselėję gyventojai. Viena po kitos scenon kviestos Brailio g. gyvenanti Bronislava Jonikienė bei Alseikų k. įsikūrusi Rasa Vingienė, Bronė Rusteikienė ir Gražina bei Antanas Kažukauskai iš Atgimimo g., Gedminaičių g. gyvenantys Albina ir Gintaras Dargiai bei Zina Eugenija Rumšienė, Vytautas Mileris iš Vyturių g., toje pačioje gatvėje gyvenantys Birutė ir Valerijus Razučiai bei Ona Janušauskienė.
Apie visų jų pastangas ir pavyzdį kuriant įspūdingą sodybų aplinką nuo šiol visiems praneš tai patvirtinančios lentos.
Pagerbė švėkšniškiai ir šiemet rajono Taryboje pradėjusius dirbti saviškius Arūną Kurlianską ir Antaną Martinkų. Naujai deleguoti politikai pažadėjo rajono vadovams dar kartą priminti skaudžiausią Švėkšnos problemą – vis dar neapšviestą Vilkėno – Žalgirio gatvę.
Vakarėjant parko alėjose pasklido profesionalių dainininkų muzika.
Tie, kas negalėjo dalyvauti šventėje, ją girdėti tądien galėjo tiesioginės radijo transliacijos metu iš Švėkšnos dvaro parko, kuri prasidėjo vidurdienį ir tęsėsi iki 15 val.