Švėkšniškės bute – sveikatos ir grožio medelynas

Granatai DSC06860Švėkšnoje gyvenančios Onos ŽEMAITYTĖS butas šiltuoju metų laikotarpiu skęsta žalumoje. Čia pensininkė augina sveikatos ir stiprybės augalus – nykštukinius granatmedžius.

Paprastieji granatmedžiai yra vieni seniausių gydomųjų augalų, bet mūsų šalyje jie natūraliai neauga – jiems netinka klimatas.
Tačiau nykštukinius granatmedžius gali auginti kiekvienas – tą įrodė granatų veisyklą namuose įkūrusi moteris. Buvusi biologijos mokytoja šiais augalais susidomėjo prieš 30 metų, o jos spinduliavimas puikia sveikata rodo, kad raudonosios vaisiaus sėklytės – puikus sveikatos šaltinis.

Tad susivilioję Švėkšnos turguje ar kitų miestų augalų mugėse jos siūlomais augalais, pirkėjai ne tik grožisi ryškiai žydinčiu medžiu, bet vėliau ir mėgaujasi vitaminingaisiais granatais.

Nykštukinis medis subrandino 35 granatus

Senovės civilizacijos gyventojai – babiloniečiai tvirtai tikėjo, kad prieš kovą kramtant granato sėklas galima tapti nenugalimais. Senovės egiptiečiai manė, kad laidojant mirusįjį, į kapą įdėjus granatų, šie užtikrins jam amžinąjį gyvenimą.

Nuo gilios senovės pamėgto vaisiaus galios atsispindi ir judaizmo religijoje. Pavyzdžiui, žydai tiki, kad granato vaisius turi 613 grūdelių – tai atitinka 613 Toros priesakų, todėl per Naujuosius metus judėjai privalo suvalgyti granatą. Kai kurie judaizmo religijos mokytojai (rabinai) laikėsi nuomonės, kad Adomas ir Ieva nuo Pažinimo medžio skynė ir valgė ne obuolį, bet būtent granato vaisių.

Nors stebuklingas galias kaupiantys augalai Lietuvoje neauga, tačiau jų mūsų šalyje vis dėlto galima rasti. Dairytis toli nereikia – švėkšniškės O.Žemaitytės namai vasarą tiesiog spindi nuo raudonų didelių žiedų, kurie vėliau tampa vitaminų ir kitokių vertingų medžiagų pilnais granatų vaisiais.

Pensininkė veisia ne paprastuosius, iki 8 metrų išaugančius granatmedžius, o nykštukinius, puikiai prisitaikančius augti ant palangės ar kieme.

Buvusi ilgametė biologijos mokytoja granatais susidomėjo prieš 30 metų, kai jos akys Šilutės turguje užkliuvo už nykštukinio granatmedžio. Pradžioje moteris augalą augino tik sau, o subrandintas jo sėklas dalydavo pažįstamiems. Vėliau, pamačiusi didėjantį žmonių susidomėjimą jos augalais, pradėjo juos veisti ir išauginusi sodinukus prekiauti Švėkšnos turguje.

Dabar pensininkė jau septintus metus su šiais augalais pasirodo ir „Frezijos“ mugėje Klaipėdoje.

Granatmedžių lapų žalumoje skendinčiame O.Žemaitytės bute seniausias – 7 metų medis. „Jų vaisiai ne tik gražiai atrodo, bet yra ir valgomi, tik šiek tiek rūgštoki. Pamenu, kartą granatas mane nustebino, subrandindamas net 35 vaisius“, – derlingų metų džiaugsmu dalijasi švėkšniškė.

Granatų medžio auginimas

Granatmedis gali augti ir kaip krūmas, ir kaip medis – priklauso nuo to, kaip jį genėsite. Jeigu lanksčias šakas karpysite kaip medį, augalas gali užaugti iki 2 metrų.  Karpyti granatą galima ir kaip bonso medį – jo šakos lengvai pasiduoda formavimui.
Granatmedis auginamas ir kaip vertingus vaisius vedantis augalas, ir dėl grožio – vasarą jis žydi ryškiai raudonos spalvos žiedais. Galima jį laikyti kambaryje, vasarą ir į lauką ar balkoną išnešti – tik nepamiršti gausiai laistyti ir kas 1-2 savaites patręšti.
granatas 3
Žiemą medis nori poilsio – jis turi mesti lapus. Tinkamai nepasirūpinus augalu žiemą, jis gali ištįsti, sunkiai atsigauti pavasarį, nes šviesos gaus mažai, o šilumos namie bus daug. Todėl žiemą šiuos medžius geriau „migdyti“ vėsesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, šviesioje patalpoje. Per keletą savaičių dienai sutrumpėjus mažiau nei 10 valandų, o temperatūrai laikantis apie 7 laipsnius, granatmedis numeta lapus. Tuomet augalą galima perkelti į vėsų rūsį iki pavasario.

Žiemojimo būseną galima sukelti medelį laikant balkone. Gavęs pirmųjų šalnų, augalas pasielgs taip pat. Be lapų žiemojantys augalai gali būti laikomi tamsioje patalpoje, kur temperatūra – ne aukštesnė nei 10 laipsnių. Svarbu nepamiršti į žiemos miegą panirusį granatą kas 7-10 dienų palieti, kad visiškai neperdžiūtų žemė.

Sulaukus pavasario, kovo pabaigoje reikėtų negailint apkarpyti medelio šakas.

Vitaminų bomba

Granato vaisiai populiarūs viduriniųjų Rytų, Indijos ir Irano virtuvėse. Šis augalas ten vadinamas žiemos brangakmeniu, nes labai naudingas sveikatai.

Granato vaisiuose gausu antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų. Antioksidantai neleidžia susiformuoti pavojingiems kraujo krešuliams (trombams). Atlikus tyrimą su pelėmis paaiškėjo, kad granatuose esantys antioksidantai veiksmingai sumažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

Izraelio mokslininkai įrodė, kad viena stiklinė granatų sulčių per dieną padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat šių vaisių gydomosios savybės mažina ir riziką susirgti vėžiu, ypač – krūties ir prostatos.

Granatų sultys gali užkirsti kelią vėžio atsinaujinimui. Tyrime dalyvavę 48 vyrai po onkologinės operacijos arba švitinimo kasdien išgerdavo 240 ml granatų sulčių. Rezultatai parodė, kad tyrimo metu nė vienam vyrui neatsinaujino vėžys.

Viename granato vaisiuje yra 40 proc. rekomenduojamos vitamino C normos, yra ir vitaminų A ir E, folio, nikotino rūgščių, skaidulų, kalio. Granatai padeda padidinti hemoglobino kiekį kraujyje. Tik nereikėtų pamiršti, kad gydomosios granatų savybės pasireiškia juos vartojant reguliariai ir gana ilgą laiką.

Burnos ertmės susirgimams gydyti naudojami ir sausų granato žiedų bei peletrūno šaknų milteliai.

Gydo ir granatų žievė

Žmonių sveikatai naudingos ne tik granatų sėklelės, jų sultys, bet ir vaisių žievė, kuri, esant įvairiems virškinimo sutrikimams, veikia kaip natūralūs vaistai.

Teigiama, kad granatų žievės arbata yra netgi veiksmingesnė už kai kuriuos vaistus. Išgėrus granatų žievės arbatos per 5 valandas galima išgydyti viduriavimą, bet kokios formos dizenteriją, salmoneliozę, cholerą, vidurių šiltinę ir netgi apendicitą, o per savaitę – disbakteriozę, kolitą, opas virškinamajame trakte.

Valgant granatų vaisius patartina išsaugoti jų žievę. Prieš vartojimą granatus nuplauti, apdžiovinti, atskirti žievę ir, pašalinus nuo vidinės jos pusės baltą masę, žievę išdžiovinti.

Prireikus arbatos gydomųjų savybių, reikia 10-12 g granatų vaisių žievės užplikyti stikline verdančio vandens ir pusvalandį leisti prisitraukti. Niekada nereikia žievės  išimti iš arbatos.

Nuoviras padeda sergant stomatitu (20 g susmulkintos odelės užvirti 200 g vandens, virti 30 minučių, perkošti, įpilti vandens iki pirmykščio kiekio).

Granatų žievelių nuovirų vonelės veiksmingos esant gausiam kojų prakaitavimui, be to, tai puiki plaukų priežiūros priemonė, juo praskalauti plaukai tampa ne tokie riebūs, sustiprėja ir geriau auga.