Penktadienį šiluma, gerumas ir humoras karaliavo Švėkšnoje – čia vyko sena tradicija tapęs Padėkos vakaras.
Kam ištarti nuoširdų ačiū kasmet turi ir Švėkšnos seniūnija, ir mokyklos, vaikų darželis, vietos menininkai, neįgalieji, dvasiškiai, apylinkės kaimų atstovai.
Tad ir vėl, praėjus metams, sodyboje „Alsė“ rinkosi tie, kas ištisus metus kuria Švėkšnos aplinką, jos dabartį ir ateitį. Buvo čia ne tik šiltų žodžių, bet ir Padėkos stalas, nemažai rajono valdžios pažadų bei vietinių pašmaikštavimų dėl tų pažadų, kuriuos naujai ateinantys vis pamiršta…
Švėkšnos vyrams reikia susimąstyti
Į saviškius kreipęsis Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis priminė, kad nors visi vaikštome tais pačiais keliais, pėdas juose įspaudžiame skirtingas. Taip buvo pristatytos dvi, švėkšniškių nuomone, pernai ryškiausias pėdas jų seniūnijoje įspaudusios moterys: „Metų švėkšniškėmis“ pripažintos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė ir neįgaliųjų draugijos pirmininkė Ingrita Riterienė.
Seniūnas paragino susimąstyti vietos vyrus, mat antrus metus „Metų švėkšniškio“ rinkimus laimi moterys.
Iniciatyvos kasmet išrinkti „Metų švėkšniškį“ autorius, vietos pedagogas Jonas Girskis interneto svetainės „Švėkšnos naujienos“ skaitytojams tokius rinkimus organizuoja jau antrus metus. Šiemet iš pasiūlytųjų kandidatų pirmiausia buvo išrinkti devyni: Vaidotas Didžiūnas, Vytautas Raibys, Pranas Kuzas, Violeta Astrauskienė, Monika Žąsytienė, Violeta Giedraitienė, Edgaras Rūtelis bei D.Dirgėlienė ir I.Riterienė. Visi jie garsino Švėkšnos kraštą, puošė miestelį, rūpinosi jo žmonėmis, daug energijos ir savo laisvalaikio atidavė tam, kad čia vyktų įdomūs renginiai.
Iš viso sulaukta apie pusantro tūkstančio balsų. Už D.Dirgėlienę ir I.Riterienę balsavo beveik vienodi vietos gyventojų skaičiai, todėl ir nutarta, kad vietos gyventojų valia, šiemet Švėkšna turi dvi „Metų švėkšniškes“.
Abi rinkimų nugalėtojos dėkojo visiems už jas balsavusiems. D.Dirgėlienė pripažino, kad itin didelis gėris miestelyje yra I.Riterienės darbai ir linkėjo jai nepavargti puošiant Švėkšną ir rūpinantis jos žmonėmis. O pačiai direktorei teko priimti ir kolegų dovaną – „STOP“ juostos ritinį, kuria savo pavaduotojoms ji pasiūlė apjuosti visos plačios gimnazijos apylinkės namus, kuriuose yra bent vienas vaikas.
Savivaldybės vadovai prisišnekėjo
Švėkšniškių pašaipių šypsenėlių ir ūžtelėjusių plojimų audrų sulaukė rajono vadovai, tiesa, pradėję gana gražiai. Meras Vytautas Laurinaitis linkėjo abiem laureatėms savo kraštui padaryti dar daug gražių darbų ir „Metų švėkšniškio“ rinkimus laimėti ir kitais metais. Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu visur lyderiauja moterys, bet tai esą gerai, nes jos atsparesnės stresams. Susipainiojęs kuo – „Metų moterimis“ ar „Metų žmonėmis“ – tapo D.Dirgėlienė ir I.Riterienė, meras sulaukė plojimais palydėtų susirinkusiųjų šypsenų.
„Gerbiami savivaldybės vadovai: norėčiau, kad gyvenime gimnazijos direktorę jūs matytumėt kaip moterį, o kai ateis pas jus į kabinetą – kaip žmogų“, – neliko skolinga D.Dirgėlienė.
Kartu atvykęs administracijos direktorius Sigitas Šeputis irgi neatsiliko: išvardijęs daugybę darbų, kurie artimiausiu metu turėtų smarkiai pagerinti švėkšniškių gyvenimą, S.Šeputis išsitarė, jog jam ypač nejauku buvo važiuoti neapšviesta Vilkėno gatve.
D.Dirgėlienė Savivaldybės vadovui pasiūlė ta gatve, kurios gyventojai tamsoje gyvena ir net įvairias žvakučių deginimo akcijas nuolat organizuoja jau kelinti metai, pasivaikščioti pėsčiomis kokį tamsų vakarą, kuomet pažliugę, ir dar mašinos pro šalį važiuoja…
Direktorė pasidžiaugė, kad jos vadovaujama įstaiga praėjusiais metais pasiekė gražią brandą: po savaitę trukusio audito sulaukta komisijos pirmininko išvados, jog „Saulės“ gimnazija tarp šalies kaimo gimnazijų yra gerokai aukščiau vidurkio. Ši žinia irgi sulaukė plojimų, tik plojusiųjų veiduose jau nebuvo pašaipių šypsenėlių.
Direktorė dėkojo moksleivių tėvams, ir visiems, kas nenusigręžia tada, kai ji ateina „ištiesusi ranką“. Mat mokyklos vadovui, D.Dirgėlienės pastebėjimu, neretai tenka būti net magu, kad iš 5 litų padarytų 50…
Visiems, kurie savo pagalbą gimnazijai pavadina „smulkmena“, ji dalijo laimės pasagėles.
Išdalijusi pluoštą padėkos raštų D.Dirgėlienė tarė, jog Savivaldybei padėkosianti tada, kai ši gimnazijai stadioną pradėsianti įrenginėti…
Švėkšniškiai pasiklydo tarp valdžios pažadų
Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pasiekimus pristatė direktorė Laima Navickienė, visiems talkininkams dėkojo vaikų darželio vedėja Rita Bagdonienė, klebonas Saulius Katkus.
Begalę bendraminčių pavardžių iš visos 130 narių vienijančios draugijos vardijo ir jiems bei dosniems rėmėjams dėkojo I.Riterienė.
„Mūsų draugija lyg viena didelė šeima, mes kartu ir džiaugsme, ir varge, ir aš didžiuojuosi jais“, – sakė ji.
Prieš 4 metus Padėkos premijos teikimą inicijavo ir Emilijos Pliaterytės draugijos Švėkšnos skyrius. Šįmet draugijos narė V.Astrauskienė šią simbolinę premiją įteikė žmonėms, kurie rūpinasi Švėkšnos istorija ir kultūra: Astai ir Antanui Martinkams bei Elenai ir Kęstui Paulauskams.
Savo bendruomenės nariams, seniūnaičiui Valerijui Volkovui ir Inkaklių kaimo neužmirštančiam seniūnui A.Šepučiui dėkojo Inkaklių bendruomenės pirmininkas Valentinas Vanagas. Jis priminė, kad per šią kadenciją savivaldybei vadovavo jau 4 merai, tad žmonės tiesiog pasiklydo tarp pažadų: nebeaišku kas ką žadėjo, o kas išėjo ir netesėjo… Todėl išreiškė viltį, kad bent jau dabar savivaldybės vadovų duoti pažadai bus ištesėti, nesvarbu, kas bus išrinktas meru.
Dainą seniūnui sudainavo inkakliškis V.Volkovas.
Švėkšną skelbs vestuvių sostine
„Lengva dirbti, kai yra tokių pagalbininkų, kaip jūs visi. Be jūsų jokių darbų nepadaryčiau“, – plačiai išskėtęs rankas, tarsi apglėbdamas visus susirinkusiuosius, sakė seniūnas A.Šeputis.
Seniūnas irgi dalijo daug padėkos raštų ir suvenyrų tiems, su kuriais pavyko padaryti gražių darbų ir įgyvendinti idėjas.
Jo padėkos skirtos akcijos „Padėkime tiems, kurių nelanko Kalėdų senelis“ organizatorei Danguolei Jančauskienei, šauniausia pavadintai Inkaklių bendruomenei, akcijos „Mes už šviesą“ iniciatoriui Vaidotui Didžiūnui, draugijos „Tėviškė“ pirmininkei Onai Pintverienei, iš visų bėdų gelbstinčiam Juozui Mikužiui, fotometraštininkui Vytautui Marcinkevičiui, visiems vietos verslininkams, jau trečius metus šį renginį į savo pastogę įsileidžiantiems „Alsės“ savininkams Rūtai ir Edvardui Mikeliams ir daugeliui kitų.
Išskirtinį „trumpą“ žodį taręs muzikantas, pačiu linksmiausiu bendruomenės nariu pavadintas vestuvių muzikantų festivalių organizatorius Vytautas Raibys patikino, kad festivalis ir ateityje bus, o Švėkšną jis paskelbsiąs vestuvių sostine. Mat jis jau išsiaiškino, jog čia kasmet tuokiasi apie 60 porų, o dar 600 suvažiuoja į fotosesijas.
V.Raibys irgi nepagailėjo žodžio rajono valdžiai – jos vadovus pakvietė į savo festivalį, mat iki šiol nei valdžios vyrų, nei moterų dar nė karto nesulaukė.
Tikrą spektaklį švėkšniškiams surengė tądien tesiogine žodžio prasme iš Rusnės atplaukusios (32 cm vandens gylį įveikusios) „Luotužės“ moterys: ansamblietės ne tik dainavo ir dovanas dalijo, bet ir seniūną taip pamylėjo, kad šio skruostus iki vakaro pabaigos puošė raudonų lūpdažių žymės…
O vakaro svečiai dar ilgai bendravo prie Padėkos stalo.