Neįprastai daug šurmulio buvo penktadienį Švėkšnos muziejuje: Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, skautai, pedagogai, švėkšniškiai, besidomintys istorija, atskubėjo į muziejininkės M.Žąsytienės ir E.Pliaterytės draugijos organizuotą renginį, skirtą Valstybės atkūrimo dienai.
Nepriklausomybę minėjo ypač iškilmingai
Seniūnas Alfonsas Šeputis, taręs sveikinimo žodį pastebėjo, kad švėkšniškiai, kaip tikri patriotai, Valstybės atkūrimo dieną mini tris dienas.
E.Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkė, Švėkšnos istorijos žinovė Ona Norkutė papasakojo, kaip Vasario 16-ąją anksčiau šventė švėkšniškiai.
1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto priėmimas buvo didelis įvykis Švėkšnoje. Juk iš Švėkšnos apylinkių kilę Nepriklausomybės akto signatarai. Vienas iš jų – prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius Kazimieras Steponas Šaulys, gimęs 1872 metais Stemplių kaime. Kitas – filosofijos mokslų daktaras, valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas. Jurgis Šaulys, gimęs 1879 m. Balsėnuose, tuometiniame Švėkšnos valsčiuje.
Kasmet ši data Švėkšnoje būdavo ypač iškilmingai minima: bažnyčioje vykdavo pamaldos, miestelio gatvėmis, grojant dūdų orkestrui, eidavo iškilminga eisena, iš anksto paruoštoje tribūnoje buvo sakomos šventinės kalbos, prie namų plevėsuodavo trispalvės, o langai būdavo iliuminuoti švieselėmis. Gimnazijoje vykdavo iškilmingi posėdžiai, buvo rodomi spektakliai, operečių ištraukos, šventinę programą ruošdavo skautai.
Pagerbti kūrėjai Jakševičiai
Renginį papuošė fotoparoda „Švėkšnos menininkai Jakševičiai“. Jos autorė – švėkšniškė Violeta Astrauskienė. Ji kalbėjo, kad laikas eina, o praeitis ir šiandien čia, šalia mūsų, tik reikia karts nuo karto ją prisiminti, kad neprarastume to, kas jau tapo mūsų kultūros istorija.
Jakševičių šeima, kaip ir grafai Pliateriai, – neatsiejama Švėkšnos istorijos dalis. Jakševičiai Švėkšnoje turėjo namus, kuriuose pragyveno beveik 50 metų.
Tai trijų kartų – senelio, sūnų ir anūkų – menininkų šeimos komanda, profesionaliai įvaldžiusi skulptūros, tapybos, drožybos, architektūros subtilybes, dirbusi profesionaliai, išradingai, su dideliu meistriškumu ir harmonija. Jakševičiai kūrė Dievui ir žmogui, jų darbai puošia Lietuvos bažnyčias, kapines, aikštes.
Beveik visiems trijų kartų menininkų Jakševičių darbams būdinga tai, kad tai – ne smulkūs, trumpalaikiai, nereikšmingi kūriniai, o ilgaamžiai, estetiškai patrauklūs ir keliantys žmonėms pasigėrėjimą.
Menininkų Jakševičių pagrindinę ir didžiąją kūrybos dalį sudaro religinės paskirties kūriniai. Jie gerai žinojo kuriamų šventųjų istorijas, savo darbuose sugebėdavo gerai išgauti judesį, perteikti siužetus. Jie buvo gerai susipažinę ir su krikščionybės mokslu, sakraliniu menu, dailės stiliais ir būdingiausiais jų bruožais.
Vincentas labai išgražino Švėkšną: grafų Pliaterių parkas buvo papuoštas jo darytomis skulptūromis, dekoratyvinėmis vazomis, įvairiais kitais meniniais mažosios architektūros elementais. Dalis šių darbų išlikę iki šiol, kiti sovietmečiu sunaikinti.
1990 m. Švėkšnos parapijos klebono, prelato P.V.Stuko rūpesčiu buvo atstatytas Laisvės paminklas. Laisvės paminklui Švėkšnoje, kurį 1928 m. suprojektavo ir pastatė architektas, skulptorius, dailininkas Adomas Jakševičius, vieta buvo parinkta Švėkšnos parke, priešais „Saulės“ gimnazijos pastatą.
Adomui, kuriam tuo metu buvo apie 20 metų, šis darbas buvo itin svarbus ir jis jo ėmėsi pasitelkęs visas savo žinias, patirtį, fantaziją ir talentą. Sudėtingos kompozicijos paminklas vaizdavo prie kryžiaus stovinčią moterį su iškeltu vainiku rankoje. Prie jos kojų skulptorius nulipdė tupintį erelį ir gulintį liūtą. Apatinėse paminklo dalies plokštumose sukūrė bareljefus, kuriuose pavaizdavo šv. Aloyzą, šv. Kazimierą, šv. Tomą Akvinietį ir šv. Mergelę Mariją, o postamento viršutinės dalies plokštumose padarė Gedimino stulpų motyvų bareljefus.
1968 m. šis paminklas buvo sudaužytas, o jo liekanos traktoriumi išvežtos ir užkastos žemėje.
Ši šeima paliko žymų pėdsaką Lietuvos bažnyčių mene, bet liko nepelnytai užmiršta. Daug darbų iki šiol nėra žinomi. Turime prikelti juos iš užmaršties, įvertinti jų darbus ir prisiminti.
Parodos autorė V.Astrauskienė Švėkšnos muziejui padovanojo pernai išleistą savo autorinę knygą „Laiko alsavimas“, kurioje galima ne tik plačiau paskaityti apie menininkų Jakševičių šeimą, bet ir pamatyti visą parodoje eksponuojamą fotografijų apie menininkus ciklą.
Moksleiviai gilinosi į Švėkšnos istoriją
Beveik prieš 10 metų O.Norkutė sugalvojo viktoriną „Šneku apie Švėkšną“. Šiemet nuspręsta ją atgaivinti. Gal ji įgaus naują pagreitį ir vėl vyks kasmet?
Šįsyk viktorinoje dalyvavo Švėkšnos gimnazisčių, Šilutės vaikų meno mokyklos Švėkšnos dailės skyriaus mokinių ir Švėkšnos Alicijos Rugytės skautų draugovės komandos. Viktorinos dalyviams buvo pateikta 10 klausimų iš Švėkšnos istorijos, atsakymus vertino mokytojas P.Čeliauskas, seniūnas A.Šeputis, mokytojas V.Bliūdžius. Geriausiai atsakinėjo gimnazistės, skautai užėmė II vietą, o dailininkams teko III vieta.
Švėkšnos muziejus visus viktorinos dalyvius apdovanojo diplomais, o E.Pliaterytės atminimo draugija – padėkos raštais.
Pirmosios viktorinos „Šneku apie Švėkšną“ nugalėtoja mokytoja Violeta Stonienė, padovanojusi didžiulį šakotį nugalėtojams, iki kitos viktorinos visiems renginio dalyviams davė užduotį: suskaičiuoti laiptų, vedančių nuo vilos iki Dianos tvenkinio, pakopas.
Marius Sapkauskas, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, buvęs viktorinos nugalėtojas, o vėliau ir organizatorius, sužinojęs apie organizuojamą viktoriną, taip pat nepagailėjo dovanų.
Seniūnas ir mokytojas P.Čeliauskas dovanojo informacinius leidinius apie Švėkšną, kad moksleiviai pagilintų istorines žinias, o fotoparodos autorė V.Astrauskienė, pacitavusi rašytoją V.Hugo: „Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“, sakė viktorinos nugalėtojoms būtent to ir linkinti. Ji dovanojo po Lietuvos fotomeninkų Klaipėdos skyriaus išleistą fotoalbumą „Menininko portretas“.
Padėkos premija – V.Astrauskienei
E.Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkė O.Norkutė paskelbė, kad draugija inicijavo Padėkos premiją, kuri skiriama asmeniui už aktyvią visuomeninę, kultūrinę veiklą Švėkšnoje ir pakvietė prie iniciatyvos prisijungti visuomenines organizacijas, seniūniją, bendruomenės narius.
Pirmoji Padėkos premija už didelius ir prasmingus darbus įteikta švėkšniškei Violetai Astrauskienei.
Projektas „„Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba“
