Švėkšniškiai pamatė magišką – milijono gėlių vaizdą

 

Milijonas geliu_3Daugelis kasdien daro tą patį: eina į darbą ar darbuojasi namuose, gamina maistą, apsiperka, skaito, nuo ryto iki vakaro žiūri TV. Anksčiau ar vėliau, kasdienė rutina ima varginti. Išeitis ir puikus sprendimas – kelionės, kurios padeda prasiblaškyti nuo kasdienybės ir gyvenimą daro spalvingesnį. Kelionės dovanoja pertrauką nuo kasdienybės, leidžiančią pajusti, ką reiškia būti už savo gyvenamosios vietos ribų.

Kodėl keliaujama?

Yra žmonių, kurie per visą gyvenimą nėra palikę namų, gimtojo kaimo ar miesto, kasdienės aplinkos ilgesniam laikui. Paprastai tokie žmonės gerai jaučiasi dešimtis metų gyvendami tuose pačiuose namuose, dirbdami tą patį darbą, bendraudami su tais pačiais žmonės ir net vakarus leisdami ant tos pačios sofos su televizoriumi. Tikėtina, kad ir jūs pažįstate taip gyvenančių žmonių. Tačiau egzistuoja ir kita žmonių grupė: vietoje nenustygstantys, bendrauti mėgstantys, aplinką su malonumu keičiantys, iššūkius ir keliones mėgstantys. Pastariesiems nenumaldomas troškimas keliauti nedingsta sulaukus ir garbaus amžiaus, susidūrus su sveikatos problemomis.

Kodėl žmonės keliauja? Mokslininkai sako, kad atsakymas paprastas: jie tiesiog turi natūralų poreikį atrasti naujus dalykus, ragauti dar neragautą maistą, pažinti naują aplinką, grožėtis dar neregėtomis vietomis. O tie, kurie turi DRD4 geną, tai daro kur kas intensyviau.

Stebint vaikus akivaizdu, kad pažinimas yra natūralus procesas, mažamečiams ypač įdomu tyrinėti aplinką, sužinoti, kas kitoje patalpoje. O žmonės, kurie ir suaugę išsaugo šį norą yra tie, kuriuos vadiname keliautojais, vietoje negalinčiais nustygti.

Malonūs kelionių prisiminimai

Jei kas paklaustų, ką veikė „Švėkšnos sambūrio“ nariai ir jų bičiuliai praėjusiais ar šiais metais, išgirstume atsakymą, kad ne tik kartą per savaitę kartu užsiėmė veikla, dalyvavo akcijose, renginiuose, patys organizavo šventes, bet ir keliavo. Šių metų kelionių sezoną baigė penktaja išvyka į Pakruojį, magišką gėlių festivalį.

Ką jie patyrė kelionės metu? Ogi aplankė net tris objektus. Pirmasis sustojimas – Pakruojo žydų sinagogoje. Tai seniausia medinė sinagoga Lietuvoje. 2017 metais restauruotas, 16 m ilgio ir 12 m pločio pastatas iki šių dienų išsaugojęs dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Anot specialistų, sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir žydų etniniai simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai.

Antrasis objektas – šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Kruojos upės dešiniajame krante. Šios bažnyčios fundatorius – Pakruojo dvaro savininkas Jonas Zabiela. Maždaug 1977 metais, ruošiant centrinį šildymą buvo atkasti šios bažnyčios pamatai ir laiptai į rūsį. Ši – trečioji bažnyčia – pastatyta 1887 m., buvo pavadinta šv. Jono Krikštytojo vardu.

Įdomiausia, nekantriai laukta kelionės akimirka – Pakruojo dvaras, kviečiantis į magišką gėlių festivalį. Prasiautusi vakarykštė audra dvaro parke ir trumpas lietutis nuotaikos nesugadino. Išlindusi saulė ir pakankama šiluma leido pasimėgauti 150 rūšių ir daugiau kaip 1 milijono gėlių reginiu. Visas 19 a. gyvenimu verdantis dvaras pavirto viena didele gėlėta Šekspyro pjesės vestuvių scena, o dalyviais tapo ne tik besiruošiantys spektakliui dvariškiai, bet ir visi lankytojai.

Pakruojo dvaras – didžiausias Lietuvoje iki šių dienų išlikusi vokiečių valdyta dvaro sodyba. Čia, naujam gyvenimui prikeltuose 26 pastatuose, švėkšniškiai, kaip ir didžiulis būrys kitų Lietuvos ir užsienio turistų, sudalyvavo Gyvojo muziejaus programoje, kurios metu atkuriama 19 a. pab. – 20 a. pr. dvaro kasdienybė, o lankytojai trumpam tampa tikrais praeities dvaro gyventojais.

„Keliaukite“, – su šypsena veide pataria „Švėkšniškių sambūrio“ vadovė, nenuilstanti Ingrita Riterienė – Kaupkite prisiminimus ir patyrimus, kuriais vėliau galėsite dalintis tiek su šeimos nariais, tiek su draugais“.