1904 m., stiprėjant pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius Veriovkinas per medžioklę Lietuvoje įtikino carą Nikolajų II panaikinti lietuviškos spaudos draudimą. Nuo tada, po 40 draudimo metų, lietuviškai spaudai lotyniškomis raidėmis pradėta taikyti tokia pat tvarka, kaip visai kitai spaudai.
Kasmet Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, dažnai tapatinama ir su žurnalistų profesine švente. Tai diena, kuri kiekvienam tautiečiui primena žiaurias okupacinės carinės rusų valdžios represijas, kuriomis buvo bandoma sunaikinti lietuvių tapatybę liudijančius ženklus – kalbą, laisvą žodį, knygų ir laikraščių leidybą.
Akivaizdu, kad prabėgus daugiau nei šimtmečiui po lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, pastaraisiais metais vėl susirūpinimą kelia prastėjanti visuomenės lietuvių kalba.
Gegužės 7 dieną paribio kultūros miestelyje Švėkšnoje renginiu „Mažvydo – Žodžio – Kalbos – Knygos – kelias“ paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šventiniame renginyje dalyvavo Šilutės H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo ir švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ nariai, Švėkšnos ir Šilutės gimnazistų būrelis, Gardamo ir Švėkšnos seniūnai T.Balčytis ir A.Šeputis, Klaipėdos universiteto prof. H.Arnašius, pedagogai, bibliotekininkė, žiniasklaidos atstovai.
Draugijos „Tėviškė“ pirmininkė O.Pintverienė, seniūnai, H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo prezidentė doc. R.Dobranskienė, pasveikinę renginio dalyvius, akcentavo spausdinto žodžio svarbą ir ypatingą švietėjišką misiją, linkėjo puoselėti kalbą, mylėti knygą, didžiuotis, kad gyvename pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M.Mažvydo gimtinėje ir knygnešių krašte. H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo narė, Savivaldybės kanceliarijos vedėja D.Junutienė, perdavusi savivaldybės direktoriaus pavaduotojo A.Šimelionio sveikinimą ir linkėjimą puoselėti prasmingas, mus vienijančias vertybes, dėkojo lietuviško žodžio skleidėjams, savivaldybės kalbos tvarkytojai.
Švėkšnos gimnazistai, pritariant mokytojai V.Stonienei kanklėmis, atliko švėkšniškių draugijos „Tėviškė“ narės, lituanistės R.Zagurskienės sukurtą literatūrinę kompoziciją apie Švėkšnos knygnešius, o Šilutės gimnazistai pasakojo apie knygos svarbą jų gyvenime, literatūrą ir meilę gimtajai kalbai. Kraštietė, šilutiškė mokytoja ekspertė, kelių knygų autorė Irena Arlauskienė žaismingai vedė renginį.
Oficialioji renginio dalis baigėsi Klaipėdos universiteto profesoriaus H.Arnašiaus pasakojimu apie save, į priekuliškių tarmę išverstos XIII a. vokiečių kronikos komentavimu ir ištraukų skaitymu.
Mintys apie gimtąjį žodį, knygos, spaudos reikšmę baigėsi prie puodelio kavos, gardžiuojantis švėkšniškių, šventės rėmėjų, V. ir. V.Toliušių kepykloje iškeptais gardėsiais.