„Pati auginu daug gėlių ir širdį suspaudžia pagalvojus, kad rudeninė šalna per vieną naktį gali jas visas pasiglemžti. Norėdami aplenkti šalčius, nutarėme visus žiedus nuskinti ir iš jų kažką gražaus miesteliui sukurti“, – atvirauja Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos padalinio pirmininkė Ingrita Riterienė.
Neįgaliųjų draugijos nariai jau ketvirtus metus tęsia gražią tradiciją ir prasidėjus rudeniui švėkšniškių kasdienybę praskaidrina margaspalvių gėlių kompozicijomis prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Kasmet stengiamasi atkreipti dėmesį į svarbiausias Švėkšnos miestelio datas.
Kompozicijose – viadukas, Pliaterių herbas ir gulbė
Šiemet galima pasigrožėti net trimis gėlių kompozicijomis. Didysis 3 metrų ilgio ir 6 metrų pločio kilimas skirtas Švėkšnos viadukui, kuriam sukanka 130 metų. Mūrinis dviejų arkų pėsčiųjų tiltas su dekoratyvinėmis gotikos stiliaus detalėmis, jungiantis bažnyčios šventorių su grafų Pliaterių parku, unikalus statinys Lietuvoje, pastatytas apie 1885 metus kartu su šventoriumi, t.y. beveik 20 metų anksčiau už bažnyčią. 
Mažesnis, 2 metrų pločio ir 3 metrų ilgio gėlių kilimas vaizduoja grafų Pliaterių giminės herbą – aukso spalvos skydą su trimis juodomis juostomis, įstrižai perkirstą raudona juosta. Tai Vokietijos vėliavos spalvos, bylojančios, apie vokiškąją Pliaterių kilmę, o lotyniškas herbo devizas: MELIOR MORS MACU-LA (Geriau mirtis negu negarbė) įrodo jų bajorišką kilmę.
Šiemet minimos 300-osios Livonijos grafo Vilhelmo Jono Pliaterio gimimo metinės. Jis buvo pirmasis Pliaterių giminės atstovas, 1766 metų gegužės 22 dieną nusipirkęs Švėkšnos dvarą.
Šią vasarą, vestuvių muzikantų festivalio metu, Švėkšna buvo paskelbta Vestuvininkų sostine. Tai simbolizuoja meilės simbolis – gulbė, nutūpusi į širdies formos kilimą.
Gėlių kilimai džiugins mažiausiai savaitę
Floristinių kompozicijų schemas braižo pati I.Riterienė ir sako, kad tai yra bene sunkiausia viso darbo dalis. Norint įgyvendinti tai, kas pavaizduota popieriuje, visų pirmą reikia patiesti vandeniui pralaidžią agro plėvelę, ant kurios pilamas, o vėliau ir sulaistomas smėlis.
Meno kūrinius beveik per septynias valandas sukūrė dvidešimt penkių žmonių komanda, vadovaujama I.Riterienės. Nors šiam darbui buvo ruoštasi iš anksto atidžiai apgalvojant kiekvieną smulkmeną, bet, pasak idėjos autorės Ingritos, teko ir improvizuoti, kad idėją pavyktų įgyvendinti. Žvelgdami į galutinį rezultatą, nors ir labai pavargę, bet visi jautėsi tikrai laimingi.
Gėlių kilimams sukurti panaudotas ne vienas šimtas gėlių žiedų, vyravo chrizantemų, astrų, jurginų, serenčių žiedai, taip pat naudotos samanos, nendrės. Dominavo balta, raudona, mėlyna, geltona spalvos.
Švėkšniškiams talkino daug draugijos narių iš Inkaklių. Dalį gėlių kilimams gaminti dovanojo Ritos Tamašauskienės dekoratyvinių gėlių ūkis Kalkiškės kaimo, Techninius floristinių kilimų darbus padėjo atlikti Švėkšnos seniūnija – atvežė smėlio ir dovanojo plėvelę.
Jei bus geras oras, gėlių kilimai Švėkšnos gyventojus ir svečius džiugins mažiausiai savaitę.