Švėkšniškiai pyksta: butelius priversti vežti į kitus kaimus ir miestus

taromatai 2Nė viena Švėkšnos parduotuvė nesuperka depozitinės taros, nors miestelyje yra 6 maisto prekių parduotuvės!

Žmonės į autobusus lipa su pilnomis pintinėmis tuščių „bambalių“ ar tokį krovinį vežiojasi savo automobilių bagažinėse – apie tokius vaizdelius „Šilutės naujienų“ redakcijai papasakojo pasipiktinęs švėkšniškis.

Politikams žmonės rūpi tik per rinkimus?

Jis piktinosi, kad Švėkšnos parduotuvėse įgiję vienkartinėse pakuotėse supilstytų gėrimų ar kitų prekių ir už pakuotes sumokėję užstatus švėkšniškiai butelių supirkėjų priversti ieškoti gretimuose kaimuose ar Šilutėje.
„Butelius superka net mažytės parduotuvės Inkakliuose, Gardame, Saugose, o Švėkšnos prekybininkams kažkodėl taros supirkti neprivalu“, – stebėjosi švėkšniškis.

Jis turėjo priekaištų ir rajono politikams Arūnui Kurlianskui ir Antanui Martinkui, gyvenantiems Švėkšnoje. „Prieš rinkimus jie vaikščiojo po turgų ir ragino visus už juos balsuoti, o kai pateko į valdžią, į švėkšniškių problemas nekreipia dėmesio. Sakiau jiems, kad kažką darytų dėl tos taros supirkimo Švėkšnoje, o jie atkerta, kad tai – ne jų kompetencija. Tai kas pasirūpins mumis, švėkšniškiais, kad mes, kaip visos Lietuvos žmonės, galėtume naudotis taros supirkimo sistema?“, – dėstė nuoskaudas pašnekovas.

Jo nuomone, ne miestelėnai turėtų šauktis pagalbos, o į savivaldą išrinkti politikai turi dirbti, kad būtų sprendžiamos žmonių problemos.

Mano, kad atliko pareigą

A.Kurlianskas „Šilutės naujienoms“ sakė, kad žinoapie švėkšniškių patiriamus sunkumus dėl depozitinės taros. Ir jis pats, norėdamas atgauti už butelius sumokėtą užstatą, yra priverstas vežti tarą į Klaipėdos ar Šilutės  taromatus.

A.Kurlianskas neigė, kad liko abejingas švėkšniškių prašymui išspręsti depozitinės taros supirkimo problemą. Jis apie tai raštu pranešė Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriui Sigitui Šepučiui. Į Švėkšną buvo atvykusi direktoriaus sudaryta komisija – Šilutės aplinkos apsaugos agentūros vadovė Galina Misevičienė, Savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus bei savivaldybės Tarybos Socialinių reikalų komiteto narys Algirdas Gečas. Jie aiškinosi, ar teisiškai pagrįstai Švėkšnos miestelio prekybininkai nesuperka depozitinės taros. Buvo permatuotas net vieno didesnio prekybos centro plotas ir įsitikinta, kad jis yra mažesnis nei 300 kv. metrų – tik didesnio nei 300 kv. m ploto parduotuvėse privalu įrengti taromatus.

Pasak A.Kurliansko, komisija patvirtino faktą, kad įstatyme numatyta, jog depozitinę tarą privalo supirkti minėti didesni nei 300 kv. m prekybos centrai ir tik kaimo tipo gyvenvietėse esančios parduotuvės (rankiniu būdu). O kadangi Švėkšna – ne kaimo tipo gyvenvietė, o miestelio statusą turinti vietovė, čia prekybininkai depozitinės taros supirkti neprivalo!!!

Panašiai išsiaiškino ir politikas A.Martinkus. Jis irgi stebėjosi išimtine galimybe miesteliuose nesupirkti depozitinės taros. A.Martinkaus nuomone, taip galėjo atsitikti dėl dviejų priežasčių: arba įstatymų leidėjai suklydo ir pamiršo taros supirkimo įstatyme paminėti miesto tipo gyvenviečių, arba taip Seimo nariai norėjo pagerinti miesto tipo gyvenvietėse esančių parduotuvių finansinę situaciją. Juk parduodami gėrimus su depozitiniu antkainiu, bet nesupirkdami taros, prekybininkai turi didesnį pelną.

A.Kurlianskas ir A.Martinkus „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad vienas iš Švėkšnos parduotuvių savininkų Rimas Paulauskas savo iniciatyva ruošiasi pasistatyti taromatą, norėdamas įtikti savo klientams. A.Martinkaus nuomone, apie 10 tūkst. Eur investicija į taromatą tokios gyvenvietės verslininkui yra labai didelė.

Švėkšniškiai – ne vieninteliai

Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas R.Rimkus „Šilutės naujienoms“ sakė, kad dėl depozitinės taros supirkimo problemų turi ir daugiau miesto tipo gyvenviečių žmonių. R.Rimkus gyrė UAB „Šilutės prekyba“, UAB „Egmina“ vadovus, kad jų parduotuvėse, esančiose miesteliuose, superkama depozitinė tara, nors teisiškai galėtų to ir nedaryti.

R.Rimkaus nuomone, Švėkšnos prekybininkai ir kitų panašiomis sąlygomis dirbančių parduotuvių savininkai galėtų pamąstyti apie bendro taromato statybas. Pasak jo, verslininkai, kurie pasinaudodami netobulu įstatymu, nesuperka depozitinės taros, praranda savo klientus. Juk už depozitinės taros supirkimo čekius prekių galima pirkti tik toje parduotuvėje, kuri tą tarą supirko.

R.Rimkus neabejoja, kad depozitinės taros supirkimo įstatymas buvo parengtas netobulai, nesusipratimų turi miesto tipo gyvenviečių gyventojai visoje Lietuvoje. Jis patikino, kad apie problemą jau žino įstatymo rengėjai – Aplinkos ministerija. Žadama daryti pataisas.

Įstatymas bus taisomas

Seimo narys, išrinktas Šilalės – Šilutės rinkimų apygardoje ir dabar dar vadovaujantis Seimo Ekonomikos ir finansų komitetui Remigijus Žemaitaitis „Šilutės naujienoms“ paneigė prielaidas, kad įstatyme dėl depozitinės taros supirkimo tyčia buvo palikta galimybė taros nesupirkti miesteliuose.

Pasak R.Žemaitaičio, svarstant įstatymą jo vadovaujamame komitete jis asmeniškai siūlė, kad depozitines pakuotes būtų įpareigotos supirkti visos parduotuvės. Kitas jo tuomet teiktas siūlymas buvo taromato čekius priimti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje, nesvarbu, kuriame taromate buvo priduota tara. Manyta, kad ši sąlyga paskatintų prekybininkus kooperuotis statyti taromatus, bendrus visoms gyvenvietės parduotuvėms.
Tačiau tuomet, pasak R.Žemaitaičio, Seimo nariai balsų dauguma siūlymams nepritarė. R.Žemaitaitis mano, kad dabar klaidos bus taisomos.