2015-ieji – Etnografinių regionų metai – skatina labiau pasidomėti regionų kultūra, papročiais, istorija, siekiant garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į visus – Dzūkijos, Suvalkijos Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos – regionus.
Pasaulinės kultūrų puoselėjimo dienos išvakarėse, Švėkšnos bibliotekininkė Danutė Litvinienė švėkšniškius pakvietė į susitikimą su Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansambliu „Ramytė“.
Taip jau istoriškai nutiko, kad Švėkšna ir Šilutė, priklausančios tam pačiam rajonui, skiriasi savo regionu, o ta takoskyra – buvusi Prūsijos muitinė Žagatpurvių kaime, su iki šiol išlikusiu pastatų kompleksu Saugų – Švėkšnos kelyje. Švėkšniškių gyslomis tekėjo ir tebeteka žemaitiškas kraujas, o šilutiškiai – kitoje rubežiaus pusėje, didžiuojasi esą šišioniškių – Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojai.
„Ramytės“ narė, prigimtimi žemaitė Vaida Galinskienė bemaž išnykusia šišioniškių tarme vedė visą renginį – koncertą. Nuotaikingas pasibuvimas kartu, beklausant mažlietuvių dainų apie „sunkius ir lėngvus darbėlius“, porinamų pasakojimų, stebinusių kerų ir burtų žinojimu, šokiai bei žaidimai leido kiekvienam pajusti, kokie mes – žemaičiai ir šišioniškiai – skirtingi, o tuo pačiu ir kažkiek panašūs. Negali nepastebėti išskirtinių ansambliečių rūbų. Tautinio kostiumo istoriją, jo raidą nuo XIX a. pradžios iki XX a. pirmosios pusės, moterišką ir vyrišką V.Galinskienė taip pat pristatė lietuvininkų tarme. Pagal laikmetį tiek vyrų, tiek moterų drabužiai byloja, kaip keitėsi jų formos ir spalvos, kaip tautinis rūbas buvo veikiamas istorinių permainų ir kitų kultūrų įtakos.
Koncertinė programa užbaigta palinkėjimu: „Vėliju giliukį didėlį stukį!“. Ačiū renginio organizatoriams ir ansambliečiams už galimybę pažvelgti į Mažosios Lietuvos papročius, dainas, aprangą ir darbus.
Rašyti atsakymą