Švėkšniškius sušildė prisiminimų apie kraštietę poetę B. Lengvenienę vakaras

2022 m. kovo 7 d. poetė, rašytoja, visuomenės veikėja Birutė Teresė Toleikytė-Lengvenienė (1942–2010) būtų šventusi 80-ąjį jubiliejų. Deja, jau 12 metų šios talentingos kūrėjos, meistriškai valdžiusios poezijos ir prozos plunksną, su mumis nebėra. Išliko tik jos kūryba ir pažinojusiųjų prisiminimai...
Į kraštietei B. Lengvenienei skirtą renginį susirinko giminės, bičiuliai, literatai.

Žemaitijos krašto dukra

Pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja B. Toleikytė – Lengvenienė, gimė ir užaugo Stemplėse, Švėkšnoje baigė mokyklą, studijavo Kūno kultūros institute. Baigusi studijas dirbo Kvėdarnoje kūno kultūros mokytoja, vėliau 35 metus – Rietavo tarybinio ūkio – technikumo (dabar Žemaitijos kolegija) kūno kultūros dėstytoja.

Birutės buvo pilna visur, jos veikla neapsiribojo darbu. Intensyviai kūrė, dalyvavo politiniame krašto gyvenime, renginiuose, būrė literatus. Buvo išrinkta Rietavo garbės piliete, Lietuvos Kaimo rašytojų ir Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Biblioteka subūrė pažinojusius

Birutės poezijos ir prozos gerbėjai, vaikai, draugai, literatai, pedagogai rinkosi į biblioteką. Švėkšnos kultūros židinys sulaukė gausaus būrio svečių, juos sukvietė bibliotekos šeimininkė Danutė Litvinienė, beveik 40 metų atidavusi šiam darbui. Buvo paruošta ekspozicija su Birutės parašytomis knygomis, dokumentika ir nuotraukomis.

Bibliotekininkė renginį pradėjo Birutės eilėraščiu apie gyvenimą. Tai buvo akstinas prisiminti rašytojos šeimą, kūrybą, visuomeninę veiklą. Pagarba Amžinybėn išėjusiai kraštietei išreikšta tylos minute.

Biblioteka prisipildė gyvų prisiminimų apie čia ar draugijos „Tėviškė“ renginiuose ne kartą viešėjusią kraštietę. Prisiminimus pasakojo buvusi Birutės suolo draugė Aldona Martinkienė iš Klaipėdos, dukros Giedrė ir Audronė, marti Alma, Švėkšnos pedagogai Medardas ir Zita Urmulevičiai, ypač artimai bendravę su B. Legveniene. M. Urmulevičius atsinešė prieš daug metų savo mokinei rašytą charakteristiką ir perskaitė ją garsiai.

Ne vienam nuostabą kėlė klebono Juliaus Meškausko prisiminimai, kaip gyvenimo keliams susikirtus, jis laimino savo buvusios klasės auklėtojos Birutės ir jos sutuoktinio Petro santuoką.

Seniūnas Alfonsas Šeputis atviravo, kad tik tokia kaip Birutė, galėjo skleisti aplink puikią nuotaiką ir šviesą. Tai buvo laisvai bendraujanti, gebanti suburti bendraminčius asmenybė. Nesuvaržyta ir drąsi, bet viduje – jautri, gilios dvasios ir mąstymo.

Daug šviesių prisiminimų apie kraštietę išgirdome iš Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ vadovės Adelės Daukantaitės lūpų. Su Birutei būdingu šmaikštumu ir gera nuotaika, Adelė savo istorijomis užbūrė klausytojus, skaitė savo ir Birutės poeziją, jai antrino vingiorykštietė Daiva Rudelytė. Viešnios bibliotekai padovanojo savo kūrybos knygų.

Sava Švėkšnoje ir Rietave

Mirtis – bjaurus ir nelauktas dalykas, net jei visa esybe buvai pasinėręs į gyvenimo verpetą – dirbai, kūrei, rūpinaisi namais. B. Lengvenienės švėkšniškiams ir rietaviškiams pristatinėti nereikia, ji žinoma ne tik čia, bet ir plačiam Lietuvos poezijos ir prozos mėgėjų ratui. Turinti sąsajų su minėtomis vietovėmis ji brangi ir vieniems, ir kitiems, o atminimas saugomas.

Turtingas ir svarus Birutės kūrybinis bagažas sudėtas į 8 poezijos ir 8 knygas vaikams, tris humoreskų ir du autorinius almanachus. Pirmoji išleista 1996 m., paskutinioji – 2010 m.

Kintiškis, garbaus amžiau pedagogas Stanislovas Juozapas Būdvytis irgi atvyko padeklamuoti poetės eilių. Posmus skaitė Saulės gimnazijos mokytoja Rasvita Kundrotaitė, antrokė Adelė Vičiutė ir gimnazistė Beata Agintaitė. Kokia svarbi Birutės kūryba vietiniams, pasakojo Inkaklių ansamblio „Dainoriai“ ir kapelos „Ašvelė“ vadovė Virginija Rukšnaitienė, džiaugdamasi į kolektyvų repertuarą įtrauktomis humoreskomis ir eilėraščiais.

Epilogas

Per eilėraščius ir humoreskas, mintis, prisiminimus, o ir stovint prie Rietave supilto kapo, matome tave – Birute, kaip tikrą gyvenimo karalienę: be karūnos, bet karališkos laikysenos, reiklią, šmaikščią, kartais kiek stačiokišką, bet teisingą ir garbingą, mylėjusią gimtinę ir jos žmones, savo veiklą. Garbė Švėkšnos ir Rietavo kraštui, kad ji čia gimė, augo, mokėsi, sportavo, kūrė. Čia ryškiai įmintos Birutės pėdos, kurias su meile ji mums paliko. Tegul dar ilgai netyla Birutės buvimas šalia mūsų, o mes nusilenkime šviesiam jos atminimui.

Seniūnija, draugija „Tėviškė“ ir biblioteka, atšilus orams organizuos poezijos pavasarėlį ir atminimo medžio, skirto kraštietės atminimui, sodinimo šventę Švėkšnos parke.