Švėkšnoje bus atvertos koplyčios durys

Retai kada varstomos Švėkšnos parapijos koplyčios durys Vilkėno kapinėse bus plačiai atvertos. Artėjant Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, tradiciškai bus aukojamos Šv. Mišios ir šiame religinės paskirties pastate. Lapkričio 1-ąją 14 val. visi tikintieji kviečiami atvykti į koplyčią bendrai maldai už mirusiuosius.
Švėkšnos koplyčia
Koplyčia kapinėse. Sveksnosnaujienos.lt archyvo nuotr.

Šventinį savaitgalį Šv. Mišios vyks ir Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje: Visų Šventųjų dieną – 9 ir 12 val.; Vėlinių dieną taip pat 9 ir 12 val.

Užeiti pasimelsti ar pasislėpti nuo atšiauraus vėjo ir darganos į koplyčios vidų bus galima visą šį ilgąjį savaitgalį.

Kada pastatyta Švėkšnos kapinių koplyčia, vieningai iki šiol nesutariama. Vieni šaltiniai nurodo 1766 m., kiti – 1850 m., o dar kiti datuoja tarp 1829 ir 1839 m.

Kaip rašoma interneto enciklopedijoje Vikipedia, koplyčia istoriniuose šaltiniuose minima 1839 m. Nurodoma, jog kultūros veikėjas Vincentas Juzumas (1819–1901), kiti XX a. I pusės literatūros šaltiniai Švėkšnos bažnyčios istorijoje nepagrįstai paankstinę koplyčios pastatymo datą –1766 m. Pagal 1839 m. aprašymą, Švėkšnos (arba Vilkėno) kapų koplyčia pastatyta parapijiečių iš kėnio medžio. Stogas buvo dengtas šiaudais, grindys iš storlenčių. Koplyčioje buvo 6 langai ir viena zakristija. Altorius – Jėzaus Širdies vardo. Koplyčia turėjo indultą mišioms atlikti. Prie koplyčios pastato buvusi įrengta varpinė, kurioje buvo vienas varpas. Kapinės aptvertos medine tvora.

1850 m. koplyčia buvo atnaujinta: medinė, dengta gontais, ant akmens mūro pamatų, buvo 3 durys, 7 langai, altorius, vienas varpelis. 1900–1905 m. ji galėjo būti remontuota arba tiesiog neveikė.

1988 m. remonto metu perklotas stogas šiferine danga, pakeista dalis grindų, lubų, sienojų.

Švėkšnos parapijos Vilkėnų kapinių koplyčioje įvairiais laikmečiais būta vertingų meno kūrinių, dažnai čia patekdavusių iš parapijos bažnyčios, vykstant pastarosios statyboms, dėl susidėvėjimo ir kitų aplinkybių.

​Koplyčiai būdinga liaudiška klasicizmo stilistika. Statinys vienbokštis, stačiakampio plano su šoniniu priestatu, apside ir portiku su keturiomis kolonomis. Stogas centrinėje dalyje dvišlaitis, apsidėje – pusiau kūginis, ant bokštelio – kūginis. Priekinis fasadas su varpinės bokšteliu orientuotas į centrinius kapinių vartus (šiaurės kryptimi). Fasadų angos (durų ir langų) stačiakampės. Stogo smailes vainikuoja du ornamentuoti kryžiai. Šie kaltinės geležies gaminiai datuojami XIX a. pr. Rąstinės sienos apkaltos vertikaliomis apdailinėmis lentomis.

Vidinę erdvę dengia medinė sijinė perdanga, įrengtos medinės grindys. Balkonas su tekintų baliustrų tvorele, paremtas laikančių medinių kolonų. Altorius su tabernakuliu ir paveikslu „Šv. Judas Tadas“. Jo šonus puošia dvigubos romaninės kolonos su augalų motyvais dekoruotais kapiteliais. Altoriaus šonuose stovi skulptūros „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“. Jos medinės, datuojamos XVIII a.

Koplyčia paskelbta valstybinės reikšmės dailės ir architektūros paminklu, 1997 m. įrašytu į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registro statinių sąrašą.

Primename, jog dėl koronaviruso grėsmės mirusiuosius pagerbti norintys gyventojai raginami tai daryti saugiai – lankant artimųjų kapus, nesiburiuoti didesnėmis grupėmis, laikytis saugaus socialinio atstumo, nepamiršti ir kitų saugumo priemonių. Pagerbus mirusiuosius, gyventojai raginami šiais metais vengti giminių ar draugų susibūrimų.

Švėkšnos kapinės
Koplyčia yra Švėkšnos kapinių apsuptyje. Ovidijaus Kuldos nuotr. 2020 m.