Projekto sumanymas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Šiam sumanymui akstiną davė viena iš vienuolės Bonitos giminaičių – Elena Martinkienė, su pasiūlymu atvykusi į Švėkšną ir susitikusi su muziejininke Monika ir šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonu Juliumi Meškausku.
Seserys elzbietietės
Nepriklausomoje Lietuvoje klostėsi palankios sąlygos vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės.
1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu, atvyko pirmosios Šv. Elzbietos kongregacijos vienuolės. Seserys buvo pramintos „pilkosiomis seserimis“ dėl savo aprangos, kurią dėvėjo pirmosios vienuolės elzbietietės.
Elzbietiečių įkurdinimu Kaune rūpinosi pirmoji ponia Sofija Smetonienė, Lietuvos prezidento Antano Smetonos sutuoktinė. 1924 m. birželį įvyko S. Smetonienės, vokiečių kunigo jėzuito Jono Kipo (Johan Gerard Kipp), nuo 1923 iki 1941 m. dirbusio Lietuvoje, Lietuvos gydytojo, generolo Vlado Nagiaus-Nagevičiaus ir karo ligoninės viršininko, pulkininko, dr. Kazio Oželio, kilusio iš Švėkšnos valsčiaus, pasitarimas dėl seserų elzbietiečių darbo Kauno karo ligoninėje.
Vienuolės Kaune privačiai slaugė ligonius, rūpinosi vargšais. Vėliau elzbietietės kūrėsi kituose miestuose: nuo 1929 m. – Švėkšnoje, 1935 m. Jurbarke, našlaičių prieglaudai Šilutėje taip pat vadovavo vienuolės elzbietietės.
Su Švėkšnos psichoneurologinės ligoninės atsiradimu susijusi elzbietiečių seserų kongregacija, kaip ligonių ir vargšų slauga besispecializuojantis katalikių vienuolių susivienijimas. Ši religinė institucija plėtė savo veiklą ir įsteigė filialus Jurbarke ir Švėkšnoje. 1935 m. sesers Bonitos Švėkšnoje pradėta veikla greit virto ambicingu tikslu – Švėkšnoje pastatyti vienuolyną–prieglaudą, galintį atlikti ligoninės funkcijas. 1939 m. rugpjūčio 15 d. pašventinamas kertinis statybų akmuo, po 5 metų statyba baigta. Šiame pastate tebeveikia ligoninė ir šiandien VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Psichiatrijos klinika.
Sesuo Bonita
Antanina Žemgulytė 1903 gegužės 1 d. gimė Žalakiškiuose, Klaipėdos r., mirė 1993 sausio 16-ąją Vokietijoje. Vienuolės Marijos Bonitos vardą pasirinko 1927 m., į šv. Elzbietos kongregacijos vienuolyną Karaliaučiuje ji įstojo 1925 m. 1928 m. sesuo Bonita išsiųsta į Kauną, 1932 m. dirbo dr. A. Gylio ligoninėje. 1935 rugsėjo 1 d. ji paskirta dirbti į Švėkšną, tvarkyti parapijos senelių prieglaudą ir gimnazijos mokinių bendrabutį. Prelatui Juliui Maciejauskui 1938 m. išvykus į Ameriką, situacija kardinaliai pasikeitė ir ji buvo atleista iš visų pareigų. Tuomet Petronėlei Daukšaitei pasiūlius miestelio pakraštyje žemės sklypus su trobesiais vienuolynui, su sąlyga, kad ją vienuolės globos iki mirties, buvo pagrindas, davęs mintį vienuolei imtis statybos.
Vienuolės seselės Bonitos didžiulio pasišventimo dėka įvyko nuostabus dalykas – Švėkšnoje pastatytas didelės ligoninės pastatas. 1944 m. ji buvo priversta palikti savo rankų bei širdies tvarinį ir persikelti į Vokietiją.
Atminimo iškilmės
Siekiant įprasminti vienuolių elzbietiečių veiklą ir ligoninės statybą, ant Švėkšnos ligoninės pastato sienos uždėta atminimo lenta gruodžio 10-ąją buvo atidengta ir iškilmingai pašventinta, dalyvaujant gausiam vietinių ir svečių būriui.
Atminimo iškilmės prasidėjo šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Šv. mišias už A. Žemgulytę – seserį Bonitą, jos šeimą bei visas elzbietietes aukojo klebonas J. Meškauskas ir svečias iš Ruklos, kapelionas Saulius Noretas. Šv. mišiose dalyvavo seserys elzbietietės, atvykusios iš Alytaus ir Kauno, gausus sesers Bonitos giminių būrys iš visos Lietuvos.
Vėliau kas ratuoti, kas pėsti, susirinko prie Švėkšnos psichiatrijos klinikos istorinio pastato. Mintimis apie šį istorinį faktą pasidalino muziejininkė M. Žąsytienė, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, atminimo lentą pašventino klebonas J. Meškauskas.
Psichiatrijos klinikos salėje pristatyta kilnojamoji paroda, pasakojanti apie sesers Bonitos gyvenimą ir elzbietiečių veiklą, bei dokumentinis filmas. Kalbėję sesers Bonitos giminaičiai prisiminė jos gyvenimo akimirkas, jos tvirtybę siekiant užsibrėžto tikslo, parodė jos išlikusius laiškus, nuotraukas, maldaknyges, rožančių ir kt. smulkmenas. Padėkota ir paminklinės lentos kūrėjams – Juozui ir Andriui Mikužiams, vietos paminklų meistrams.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena šešios seserys elzbietietės ir visos atvyko į iškilmes Švėkšnoje. Alytaus vienuolių namų vyresnioji, lenkų tautybės sesė Jolanta Mariola Falat jautriai dalinosi mintimis. Elzbietietės išgarsėjo Švėkšnoje pradėjusios statyti ligoninę-vienuolyną, kuri išliko iki šių dienų.
Kas žino, gal klebono J. Meškausko išsakyta mintis, kad seserys vienuolės elzbietietės galėtų sugrįžti, vėl įsikurti Švėkšnoje ir tęsti veiklą, pasieks Kūrėjo ausį…
