Prieš savaitę vyko Europos žydų kultūros dienos, kurių tema šiemet buvo „Tiltai“. Šiais renginiais, vykusiais daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, siekiama atkreipti dėmesį į saitus tiek tarp įvairių bendruomenių, tiek ir tarp laikmečių.
Žydų kultūros dienų renginius surengė ir Švėkšnos muziejus.
„Tarpukario lietuvių ir žydų politikai, kraštotyrininkai, mokslininkai ir literatai turėjo bendrą naujos Lietuvos viziją, kurią tikėjosi įgyvendinti artimoje ateityje. Kai dramatiški istoriniai įvykiai šią viziją sužlugdė, sąsajos ne iki galo nutrūko: net Sibiro tremties ir nacių okupacijos sąlygomis žydai ir lietuviai bendravo, gelbėtojai išsaugojo daugelio žydų gyvybes, per karą ir po jo lietuviai inteligentai kartu su žydais stengėsi išsaugoti žydų kultūros lobius.
Ši tradicija tęsiama: šiandien Lietuvoje nemažai tokio bendradarbiavimo pavyzdžių įvairiose srityse ir visuomenės grupėse.
Pagausėjo žydų literatūros ir memuaristikos vertimų, judaikos studijų aukštosiose mokyklose, mokslinių konferencijų ir akademinių darbų, pilietinių iniciatyvų, kūrybinių idėjų, švietėjiškų darbų, skirtų žydų istorijos ir kultūros pažinimui bei paveldo išsaugojimui”, – pastebi dr. Lara Lempertienė.
Švėkšnos muziejus žydų kultūros dieną minėti pasirinko rugsėjo 6-ąją. Projektą „Žydų kultūros dienos Švėkšnoje” finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Renginiai prasidėjo lankstinuko apie kadaise gausiai Švėkšnoje gyvenusią žydų bendruomenę pristatymu. Vėliau dr. Hektoras Vitkus, klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorius bei Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, skaitė paskaitą tema „Žydų ir lietuvių kultūrinės sąveikos bruožai Lietuvoje XIV-XX a”.
Vėliau renginio dalyviai pakviesti į ekskursiją po buvusį štetlą (štetl jidiš kalba reiškia miestelį). Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadidamas štetl. Toks žydiškas pavadinimas suteikiamas miesteliui, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį.
Ekskursija baigėsi prie griūvančios Švėkšnos sinagogos, kur susirinkusieji galėjo apžiūrėti parodą „Žvilgsniai iš praeities”.
Įspūdinga paroda – tai didelio formato nuotraukos, kurios dengia sinagogos pietinėje pusėje esančius langus. Fotografijos gautos iš Telšių „Alkos” muziejaus fondų, jos darytos žymaus Telšių fotografo Chaimo Kaplanskio fotosalone tarpukariu.
Nuotraukose vaizduojami žydų tautybės žmonės: Kacas, skaitantis knygą, dvi mažos Levinaitės, Šochotai su aukle Domicėle Pagojute bei Chaja Gordonienė.
Po parodos pristatymo susirinkusieji įsitraukė į diskusiją apie Švėkšnos sinagogos likimą ir pritaikymą dabartinei veiklai, reiškė susirūpinimą dabartine pastato būkle.
Žydų kultūros dienas Švėkšna vizualiai minės visą rugsėjį: iki mėnesio pabaigos miestelio gyventojai ir svečiai ant sinagogos pastato matys parodą „Žvilgsniai iš praeities”. Švėkšnos muziejus rugsėjo mėnesį vykdys ir daugiau projektų, skirtų žydų kultūrai bei paveldui. Baigiamasis renginys – seminaras vyks rugsėjo 25 dieną, jis įtrauktas į oficialią renginių programą, skirtą YIVO (JAV Žydų mokslinių tyrimų instituto) 90 metų jubiliejui.
Projektą “Išsaugokime Švėkšnos sinagogą” finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Geros valios fondas.