Švėkšnoje valdžia aiškinosi dėl gatvių rekonstrukcijos, medžių genėjimo ir požiūrio į bendruomenes

Švėkšnos seniūnija – antroji, kurioje šiemet su ataskaitomis už 2022-uosius metus apsilankė Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir keletas Tarybos narių.

 

Pilnutėlėje Švėkšnos seniūnijos salėje stebino esamų ir būsimų rajono politikų gausa. Net spėlioti nereikia kodėl, atsakymas aiškus – artėja rinkimai. O susirinkusiems švėkšniškiams ramybės neduoda atrodytų tokie nesudėtingai sprendžiami, kasdieniniai rūpesčiai: eismas, gatvės remontas, bendruomenės namų šildymas, žemės išsipirkimo, gatvių pavadinimų klausimai.

Seniūnijos veiklos akcentai

Į Švėkšną atvyko meras Vytautas Laurinaitis, jo pavaduotojas Sigitas Šeputis, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Žebelienė. Taip pat dalyvavo Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Jūratė Pancerova, „Šilutės vandenų“ vadovas Alfredas Markvaldas, Šilutės policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas, kitų rajono ir Švėkšnos įstaigų vadovai.

Susitikimą pradėjęs Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis svarbiausiu šiandienos akcentu įvardijo tai, kad Švėkšna buvo pirmoji rajone, kuri prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje, priglaudė net 52 pabėgėlius, suteikdama jiems gyvenamąjį plotą privačiame sektoriuje. Situacijai keičiantis, vieni iš jų persikėlė kitur, kiti išvyko atgal į tėvynę, o Švėkšnoje liko gyventi 27 asmenys, iš kurių net 15 vaikų.

Paminėjęs statistinius skaičius, skirtas pinigines lėšas žemės ūkio, socialinių paslaugų, užimtumo didinimo, kelių priežiūros ir remonto darbų programų sektoriams, palyginimui seniūnas pateikė 2021 ir 2022 m. duomenis.

A. Šeputis neslėpė džiaugsmo bendruomenių ir asociacijų svaria veikla bei iniciatyvomis. Jis paminėjo Valentino Vanago vadovaujamą Inkaklių kaimo bendruomenę „Ašva“, Ramutės Kungienės vadovaujamą Stemplių kaimo bendruomenę „Gimtinė“, Violetos Astrauskienės vadovaujamą „Tėviškę“, Ingritos Riterienės – „Švėkšniškių sambūrį“, sporto klubą „Meška“ ir šokių kolektyvą „Šalna“. Kiekvienas iš jų vienaip ar kitaip, savanoriška veikla garsino miestelį, kūrė veiklas, organizavo talkas ar renginius.

Seniūno lūkesčiai – išspręsti miestelio centre, sankryžoje prie bažnyčios, eismo problemas, įrengiant žiedinę sankryžą. Stambiagabaričio transporto nukreipimas aplinkkeliu yra būtinas, kad būtų išsaugotas istorinis Švėkšnos viadukas ir bažnyčios šventoriaus mūro sienos negadintų keliama automobilių vibracija. Jo prašymas savivaldybei – kad būtų atsakingiau parenkamos įmonės, dalyvaujančios kelių priežiūros lėšų įsisavinimo programose. Pastarųjų metų situacija tokia, kad konkursą laimėjusi įmonė, galimai dėl per didelio darbų kiekio, neatliko numatytų gatvių tvarkymo darbų seniūnijoje.

Mero pažadai

Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pažadėjo paspartinti užsitęsusius projektinius derinimus dėl Veiviržėnų gatvės rekonstrukcijos ir žiedinės sankryžos įrengimo miestelio centre prie bažnyčios.

Meras taip pat žadėjo, kad kuo skubiau bus stengiamasi užbaigti Švėkšnos sinagogos remontą, įsteigiant renovuotame pastate kultūros centrą, taip pat imtis išgriuvusios sienos, įvažiavimo kelyje į Švėkšną, remonto darbų. Dar teks paruošti Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios rekonstrukcijos projektą ir pradėti remonto darbus bei įrengti saulės elektrinę, parapijos kaštams už elektros energiją sumažinti. Planuose – ir inicijuoti Švėkšnos aplinkkelio iš vakarų pusės įgyvendinimo projektą.

Gyventojų rūpi bendruomenių ateitis

Verslininkas Antanas Martinkus padėkojo Savivaldybės administracijai, kuri vis tik sugebėjo nupirkti Kalės tvenkinį, tyvuliuojantį pačiame miestelio centre ir paprašė nepamiršti projektavimo, tvarkant tvenkinio aplinką. Jis išsakė spręstinas problemas policijos atstovui: kad labai ilgai tenka laukti policijos ekipažo, iškvietus bendruoju pagalbos numeriu ir dėl garsinių policijos mašinų įjungtų signalų. Atkreipė dėmesį, kad daugelis vyresniojo amžiaus žmonių naudojasi galimybe nemokamai važiuoti rajono viešuoju transportu.

Vietiniams taip pat džiugu, kad pagaliau Vilkėno dvaras turi savininkus, kurie nusiteikę dvaro pastatams suteikti naują gyvenimą. Tikėtina, kad pagaliau visi senieji, merdėjantys miestelio pastatai bus renovuoti ir įveiklinti.

Inkaklių kaimo bendruomenės „Ašva“ pirmininkas Valentinas Vanagas kėlė ne vieną retorinį klausimą: „Koks valdžios požiūris į bendruomenes? Gal jų nebereikia? Bendruomenės neturėdamos lėšų, susiduria su patalpų šildymo problema. Kaip ją spręsti? Bendruomenės namuose vyksta ne tik susibūrimai, patalpos yra ir bus naudojamos savivaldos rinkimams. Kaip tokiose nešildomose patalpose turi dirbti komisijos nariai?“

Meras V. Laurinaitis patikino, kad dalį šildymo išlaidų kietu kuru, pateikus prašymą ir reikalingus dokumentus, savivaldybė apmoka. Pasak mero, savivaldybė bendruomenėms neįruoš patalpų, o projektinę bendruomenių veiklą savivaldybė remia lėšomis.

Aktualūs žemės reikalai

Švėkšniškis Pranas Rimkus uždavė klausimą seniūnui dėl padėtų akmenų ir krūmų, augančių valstybinėje žemėje prie pat privačios namų valdos teritorijos, kurių šakos užstoja matomumą išvažiuojant į kelią. Kodėl neiškertami krūmai, o seniūnijos darbininkai tik simboliškai apgeni vieną kitą šaką?

Kitas klausimas – dėl gatvės pavadinimo. „Kokiu pagrindu, mano įsitikinimu nelegaliai, man nepranešus ir su manimi nederinus, Pavasario gatvės pavadinimas pakeistas į Tulpių gatvės pavadinimą?“ – klausė P. Rimkus.

Seniūnas A. Šeputis paaiškino, kad medžiai apgenimi tiek, kiek leidžiama, kadangi krūmai auga ant nuosavos ir valstybinės žemės ribos. Pasak seniūno, gyvename bendruomenėje ir kiekvienu atveju reikia žmogiškai tartis, kad sutartum. Kai mūsų problema neliečia, tai viskas atrodo paprasta, kiekvienu atveju susiduriama su teisiniais dalykais. Seniūnui paantrino policijos komisariato viršininkas R. Rudminas, pakomentavęs civilinį kodeksą.

Gatvių pavadinimai buvo ir yra keičiami pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, vadovaujantis įstatymų nuostatomis ir Registrų centro reikalavimai.

Merui buvo užduotas klausimas ir dėl pasodybinių sklypų ribų nustatymo ir išsipirkimo galimybės. Kai kurie gyventojai Švėkšnoje yra sulaukę daugiau kaip 500 eurų baudos iš Nacionalinės žemės tarnybos.

Meras patikino, kad buvo pažadai žemės valdymo klausimus miesteliuose perduoti spręsti Savivaldybės institucijai, bet paskutinis sprendimas toks, kad tai bus įgyvendinta tik 2024 metais. O dabar visus klausimus sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba.

Išsekus emocingiems paklausimams ir pasisakymams, susitikimas baigėsi. Švėkšniškiai skirstėsi tarpusavyje aptarinėdami kiekvienas savo sopulius.