Metams apsukus ratą, šimtai ir tūkstančiai plačios Švėkšnos apylinkės gyventojų ir dar daugiau jiems prijaučiančių iš aplinkinių seniūnijų ir rajonų vėl suko į šio miestelio parką, į čia kasmet vykstančią Dvaro šventę.
Šventė šiemet ypač pateisino savo pavadinimą: čia vaikščiojo ir karietomis važinėjo skrybėliuoti ponai ir vėduoklėmis karštį malšinančios damos, kiekvieną jų norą bandė įspėti tarnai ir tarnaitės…
Žinoma, ir šiuolaikinės tradicijos nebuvo pamirštos: pavakarę įteikta Švėkšnos „Oskaru“ vadinama „Jokūbėlio“ statulėlė, pagerbti labiausiai bendruomenei talkinantys, gražiausiai sodybose besitvarkantys ir darniai šeimose sugyvenantys vietiniai žmonės.
Į Švėkšną atvyko ponios iš Rytprūsių…
Ponai ir ponios prie Genovaitės vilos būriavosi jau nuo pusiaudienio. Susėdę prie pavėsyje stovinčių stalelių gurkšnojo arbatą, vaišinosi saldumynais ir, kaip ir dera ponams, aptarinėjo vieni kitų aprėdus.
Buvo čia ir pats tikriausias grafas, kuris vaikščiojo pasiramščiuodamas lazdele ir oriai linkteldamas sveikino svečius.
Aplink visą šią minią siuvo baltomis prijuostėmis apsijuosusios tarnaitės, tai vienam, tai kitam vis pasiūlydamos gardėsių. Ne tik vietos kepyklėlių, bet ir plačiai jau žinomos Švėkšnos neįgaliųjų draugijos narių iškeptų. O visam vaišinimo procesui vadovavo neįgaliųjų vadovė Ingrita Riterienė.
Dvariškiai ne tik vaišinosi, bet vis tolin pasižvalgydami laukė ponų, kurie netrukus žirgų traukiama karieta čia net iš pačių Rytprūsių atvažiavo. Retro melodijas vingiavo pučiamųjų kvintetas „Pamario brass“, oriai lipo iš karietos ponios Indrė ir Roma, joms pavymui – ir panelės Gabrielė bei Kotryna, o jų pasitikti net pritūpdamos suskubo paklusnios tarnaitės…
Ponios surengė etiketo pamokėlę
Taip tikroviškai šeštadienį pradėtas renginys nepaliko abejingų, juolab kad muziejininkės I.Skablauskaitė ir R.Šukienė suskubo pasakoti dvarų naujienas. „Ar girdėjot, kad H.Zudermanas į Šilokarčemą atvažiuoja, o H.Šojui bus labai malonu su juo pasilabinti?“ – gundė klausimais.
Viešnios supažindino su Mažosios ir Didžiosios Lietuvos dvarų kultūrų skirtumais. Anot jų, Mažojoje Lietuvoje nėra tokių gražių parkų, skulptūrų ir įvažiavimų į dvarus kaip Didžiojoje, kurios dvarus reprezentaciniais vadinti derėtų. Tokiu jos pavadino ir Švėkšnos dvarą.
Dvaruose, anot ponios Romos, virė kultūrinis gyvenimas, gyveno išprusę ir mandagūs žmonės, kurie net į savo artimuosius kreipėsi „Jūs“. Dvaruose nuolat skambėjo muzika, grojo orkestrai, dvarininkai tapė, kūrė rankdarbius, kaupė istorines ir etnografines kolekcijas.
Vėliau viešnios visokių dvariškų gudrybių pamokė. Vyko kaklaskarių rišimo pamoka, susirinkusieji išklausė aprangos, pasivaikščiojimų ir meilės laiškų rašymo etiketo pamokėlę, išmoko vėduoklių kalbos, kuri dvaruose buvo išties turtinga ir įmantri. Mat, anot p. Romos, 19 amžiuje buvo blogas tonas neturėti meilužio, o tam meilužiui labai daug ką buvo galima pasakyti vien įvaldžius vėduoklės kalbą. Tą kalbą įvaldyti bandė į Dvaro šventę susirinkusios ponios, nes (ką gali žinoti?) gali tekti vėduokle parodyti kokiam ponui, jog jis sektų paskui tave…
Vėliau visi ponai pakviesti į vilą, kur žiūrėjo spektaklį „Sunki našta“.
Seniūnas linkėjo ilgai būti kartu
Belaukdami vakarinės šventės dalies, žiūrovai plojo koncertą surengusiems jauniesiems švėkšniškiams, rajono meno kolektyvams „Lolytėlė“, „Vėjūnė“, „Pilutė“, „Žaliakalnis“, „Vox libri“ ir „Dainoriai“.
Paskelbti šventės pradžią – pakelti Švėkšnos vėliavą – pakviestas geriausias šių metų Švėkšnos abiturientas Robertas Paulauskas, o tada į sceną lipo gausus svečių būrys.
Susirinkusiuosius sveikinęs seniūnas Alfonsas Šeputis priminė, kad praėję metai išsivedė ir keletą bendruomenės mylimų ir gerbiamų žmonių – kunigą Aloyzą, kraštietį verslininką Petrą Girskį. Todėl linkėjo pasveikinti vieniems kitus ir pasidžiaugti, kad esama kartu ir kuo ilgiau būti kartu.
Su švėkšniškiais kaip su dvariškiais sveikinosi rajono meras Vytautas Laurinaitis, pagyręs unikalią miestelio tradiciją – švęsti Dvaro šventę, bet tai suprantama, nes daugiau dvarų rajone iš viso nėra.
Buvęs švėkšniškis, Savivaldybės tarybos narys Saulius Vytuvis sakė nežinantis kito tokio miestelio, kurio žmonės taip vertintų ir puoselėtų savo istoriją, ir pašmaikštavo jau žinantis, jog geriausias slaptažodis yra „Aš esu iš Švėkšnos“. Jį ištarus, anot S.Vytuvio, atsidaro labai daug durų.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo ir Seimo pirmininko pavaduotojo Kęsto Komskio vardu pagerbė darnias apylinkės šeimas. Dovanos – solidžios vazos įteiktos Švėkšnoje gyvenantiems Vidai ir Petrui Nausėdams, Aldonai ir Domui Merliūnams bei Nijolei ir Vytautui Kuzams, taip pat jomantiškiams Danutei ir Sigučiui Bočkams bei Virginijai ir Vaidotui Jančauskams.
Solidūs prizai atiteko ir gražiausiai sodybas tvarkantiems švėkšniškiams, o tokiais pripažinti Žalgirio g. gyvenantys Elvyra Būdvytienė ir Vladas Šlajus bei Stanislava, Petras, Kristina ir Tomas Goštautai, taip pat Rasa ir Stasys Šarkos iš Vilkėno g., Aurelija ir Remigijus Kasparavičiai ir Vingaudas Krujelskis, gyvenantys Lauko g., Regina ir Rimas Paulauskai iš Pavasario g., Gedminaičių g. gyvenantis Gintautas Tamkus bei sodybos „Alsė“ savininkai Rūta ir Edvardas Mikeliai iš Alseikų k.
Be kitų prizų jiems dovanas skyrė ir „Šilutės naujienos“ – laikraštis nemokamai šias šeimas lankys iki metų pabaigos.
Jokūbėlis – M.Nogaičiui
Didžiausias švėkšniškių pagarbos ženklas – „Jokūbėlio“ skulptūrėlė – šiemet įteikta gerai žinomam apylinkės muzikantui, kraštotyrinininkui Mindaugui Nogaičiui iš Vilkų Kampo kaimo. Už Švėkšnos krašto istorijos puoselėjimą ir muzikinę kultūrinę veiklą – taip savo sprendimą pagrindė šio apdovanojimo skyrimo komiteto nariai: seniūnas A.Šeputis, idėjos autorė Ona Norkutė, klebonas Saulius Katkus bei šį apdovanojimą jau gavę švėkšniškiai.
Komiteto narių nuomone, šiemet „Jokūbėlio“ buvo labai verti ir pedagogas, tautodailininkas Vytautas Bliūdžius bei neįgaliųjų vadovė I.Riterienė, bet beveik vienbalsiu komiteto narių sprendimu nusvėrė M.Nogaičio nuopelnai.
„Jokūbėlio“ skulptūrėlę M.Nogaičiui įteikė ją pagaminęs tautodailininkas Kęstutis Paulauskas.
I.Riterienei įteiktas Savivaldybės mero padėkos raštas už aktyvų dalyvavimą bendruomenės veikloje.
Tie, kas nesuskubo į oficialiąją šventės dalį, skubėjo į Mino koncertą. Dar daugiau žmonių Švėkšnos parke rinkosi temstant, kai scenon lipo „Pikaso“ ir ŽAS-ai, o pretekstu išsiskirstyti daugeliui netapo net Švėkšnos dangų nutvieskę fejerverkai.
Projektas: „Prie Šyšos krantų: Tradicijos.”