Net 14 teatro, šokio, cirko spektaklių bei muzikos pasirodymų šio sezono metu bus parodyta Švėkšnoje, Laukžemėje, Drevernoje, Neringoje ir Rietave. Po užsitęsusio karantininio sąstingio organizatoriai nekantriai laukė susitikimo su kultūrinei pažinčiai atvira bendruomene.
Ir sutapk taip, kad Tėvo dienai dedikuotas grupės „Tykumos“ koncertas Švėkšnos dvaro parke sutapo su Lietuvos klasiko, poeto Vytauto Mačernio 100-uoju gimtadieniu. Tad buvo pasveikinti ir tėčiai, ir prisimintas poetas.
„Tykumos“ duetas – Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas savo kūryba reprezentuoja Lietuvos kultūrą įvairiuose mūsų šalies, užsienio festivaliuose ir meno projektuose. Muzikos garsais sujungia skirtingas stilistikas kviesdami pasinerti į etniškumo kupiną pasaulį. Kviečia klausytoją pastebėti viską, kas aplink gamtoje: medžių šlamėjimą, vandens ir vėjo garsus, kiekvienas klausytojas tarsi atsiduria atradimų kupinoje kelionėje čia pat gamtoje – gryname ore.
Švėkšniškiai ir svečiai bene pirmą kartą gyvai klausėsi tokios neįprastos postfolkloro ir elektroninės muzikos. Klausytojai turėjo laisvę rinktis. Vieni įsitaisė ant žolės pasitiesę pledus, kiti prisėdo ant suoliukų, treti tiesiog vaikščiojo parko alėjomis.
Koncerto programoje nuskambėjo ambientinė ramybė, eksperimentika tarp etniškumo ir akademinės muzikos. Pasak Donato, viskas improvizuojama pajautos keliu, todėl iš daugybės instrumentų ne visi, kuriuos atsiveža abu atlikėjai, yra panaudojami.
Po koncerto būrelis smalsuolių panoro apžiūrėti atlikėjų muzikos instrumentus, kurių buvo labai daug, skirtingų dydžių ir formų. Bene įdomiausi – molinis instrumentas švilpis ir dviejų metrų ilgio tošinis ragas. Donatas papasakojo, kad švilpis – originalo kopija pagaminta jo paties rankomis pagal Antano Mončio (1921 – 1993) – iš Lietuvos kilusio skulptoriaus modernisto, Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukusio į Vakarus, pavyzdį.
Kristijonas pūstelėjęs į ragą patikino, kad šis instrumentas ne tošinis ir ne medinis. Visų nuostabai – tai iš lino audinio pagamintas pučiamasis instrumentas ir tik papuoštas beržo tošimis.
Su vasariška nuotaika ir vėjo dvelksmu, žydinčiomis parko pievomis, šnarančių medžių viršūnėmis Švėkšnos dvaro parke suskambo taip išsiilgto pirmojo šiais metais koncerto garsai. Žmogaus, gamtos ir visatos bendrystė, vieno buvimas kitame, tądien tapo atgaivos šaltiniu.
Kultūrinis gyvenimas kartu su vasara po truputį įsibėgėja.