Vykdant tęstinį projektą „Aukštųjų kultūrų impulsai mokykloms“ (AKIM) Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje svečiavosi postmodernistinės fotografijos atstovas fotomenininkas Remigijus Treigys iš Klaipėdos.
6-12 klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje pamokoje „Fotografija kaip saviraiška“, į kurią autorius atsivežė darbų, kuriuose užfiksuoti nejudrūs daiktai, o pagrindiniais veikėjais paversti šviesa ir šešėliai.
R.Treigio darbai eksponuojami Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijos fonde, Odensės fotografijos meno muziejuje (Danija), PROARTIBUS centre Ekene (Suomija), Europos Parlamente Briuselyje, Fotografijos muziejuje Šiauliuose.
Autorius Lietuvoje ir užsienyje yra surengęs daugiau kaip 30 personalinių parodų. Svarbiausi ciklai: „Peizažai“, „Fragmentai“, „Daiktai“, „Daiktai tamsoje“, „Septintoji gatvė“, „Paskutinė diena Venecijoje“, „21 diena Berlyne“ ir kt.
„Fotografija yra laiko ir atminties sargas, o mano fotografijoje laiko sąvoka abstrakti: tai galėjo būti, tai yra, tai dar bus“, – aiškina menininkas. Žmonių jo kadruose nėra, jie – už kadro, nujaučiami.
Autorius naudoja tik juosteles – jokio kompiuterio. Viską daro pats, kitokių būdų nepripažįsta. Dirba tamsiame kambarėlyje prie raudonos šviesos, pats ryškina juostas, maišo chemikalus. „Dabar jau mažai kas taip daro“, – pasakojo jis.
Fotografijų paroda „Septintoji gatvė“ atsirado tada, kai R.Treigys išvyko į Niujorką. Gatvė fotografuota Niujorke, bet jis neprisiminė jos pavadinimo ir ar išvis ji tokia yra… Kai buvo atspausta nuotrauka, menininkas suprato, kad ji turi vadintis „Septintąja gatve“, kuri galėtų prasidėti bet kur (Kopenhagoje, Klaipėdoje ir pan.), kuri galėtų jungti miestą, kurio tikrovėje nėra. Tai – mistinė gatvė.
Parodą „Tamara iš Graco“ surengė vasarą viešėjęs menininkų rezidencijoje Austrijos mieste. Eidamas pro šalį nufotografavo vitriną su užrašu „Tamaros kirpykla“. Joje pavaizduota simpatiška moteris: kas žino, gal tikrai jos vardas Tamara?..
Serija „Daiktai tamsoje“ – beveik juodos nuotraukos. Bet į jas įsižiūrėjus gali pamatyti daikto formą. Panašiai, kaip sėdint tamsoje: iš pradžių nieko nematai, o kai akys pripranta prie tamsos, pradedi įžvelgti daiktų kontūrus. Taip išgirsti tylos garsą…
Fotografijoje „Namas prie kanalo“ namas stovi laukuose. Jį autorius norėjo jau seniai nufotografuoti, tos akimirkos laukė 3 ar 4 metus. Ir štai vieną dieną pažvelgęs pro langą pamatė miglą. Tai buvo kaip tik ta tinkama diena. „Turi išnešioti vaizdą savyje.
Turi viduje viskas susigulėti, atsirasti būsimos fotografijos vizija. Yra tokių vietų, kurias pamatai ir pamiršti. O yra tokių, kurios tiesiog neduoda ramybės. Tada važiuoji, žiūri, nerimsti. Kol nufotografuoji. Ir dabar yra tokių vietų, kurios man neduoda ramybės“, – pasakojo fotomenininkas.
Autoriui patinka fotografuoti rūke. Viena Niujorko galerijos savininkė suorganizavo savaitės kelionę į Veneciją. Menininkas laiką pasirinko pats. Jam reikėjo, kad miestas būtų kuo tuštesnis ir kad būtų rūkas. Kai nuvyko, rūko nebuvo, tik prieš išvažiuojant tvyrojo rūkas ir jam pavyko padaryti fotografijų seriją „Paskutinė diena Venecijoje“.
Fotografijose pamatėme ir Švėkšnos parko vaizdus. Mokiniai liko patenkinti, nes gavo iš fotomenininko dovanų ir naudingų patarimų. O bibliotekai autorius padovanojo savo garsųjį fotografijos plakatą „Sofa“ bei Klaipėdos menininkų grupės leidinį DOOOOORIS.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.
Rašyti atsakymą