Gėris ir malda visą gyvenimo lydėjo švėkšniškę Adelę Rupšienę, jai visada viskas būdavo gerai. Pakylėta ilgaamžė jautėsi ir per savo 95-ąjį jubiliejų, kurį šventė kovo 21-ąją.
Gražiu jos jubiliejumi pasidžiaugė ir Šilutės rajono valdžios bei Švėkšnos seniūnijos atstovai.
Sunki vaikystė
Adelė gimė Kiekališkės kaime, anksčiau buvusiame Šilutės, o dabar Priekulės rajone. Tėvai buvo grįžę iš Amerikos, turėjo žemės. Jai buvo vos 4 metukai, kai mirė mama. Adelei buvo vos 13 metų, kai sunkiai susirgo pamotė ir suaugusiųjų rūpesčiai užgulė jos pečius. Merginai teko kaip reikiant suktis dideliame ūkyje: įvairius darbus nudirbti, sergančia pamote rūpintis, padėti jaunesnes seseris ir brolį auginti.
Visgi, net ir išgyvendama sunkią vaikystę, A. Rupšienė baigė keturias mokyklos klases. Vėliau tame pačiame tėvų ūkyje Adelė sutiko būsimą vyrą Juozą, kuris ten tarnavo. Moteriai buvo 22 metai, kai jie sukurė šeimą ir išėjo iš tėvų namų. Kadangi šeima gyveno nuošaliau, ilgai neturėjo elektros, daugumą darbų nudirbdavo rankomis, prie žibalinės lempos. Dabar iš tos vietos Kiekališkės kaime liko tik vienas akmenukas ir kryžius.
Per gyvenimą A. Rupšienė kolūkyje dirbo įvairius žemės ir lauko darbus. Pasak vaikų, ji niekada nesiskųsdavo, visada būdavo pakilios nuotaikos.
Džiaugiasi vaikais
Su Juozu Adelė sugyveno penkis vaikus: Onutę, Valentiną, Janiną, Antaną ir Albiną. Sugyveno jiedu gražiai, kartu dar atšventė deimantines vestuves. Vaikai prisimena, kad mama buvo atlaidesnė, o tėvelis – griežtas, ne pijokas, vaikams pavyzdys. Šiandien A. Rupšienė turi 10 anūkų ir 11 proanūkių, 1 proproanūkį.
Vyro statytame name dabar Adelė gyvena viena, tiesa, kasdien aplanko netoliese gyvenančios dukros. „Vaikams visada smagu pas mamą, džiaugiamės, kol ją turime“, – sako dukra Onutė. Vaikai ir anūkai Adelę švelniai „mamute“ vadina, sako kad toks kreipinys prilipo prieš keliasdešimt metų, ir dabar visi ją taip vadina. Pati Adelė džiaugiasi, kad nei vienas vaikas nenuėjo gyvenimo klystkeliais, neprasigėrė, tėvus prižiūri. „Tai tėvų džiaugsmas“, – sako ji.
Dar prieš keletą metų ilgaamžė mėgo megzti, namiškius pradžiugindavo šiltesniu drabužiu ar kojinėmis, taip pat skubėdavo į bažnyčią. Šiandien dienas ji leidžia daugiausia namuose, klausosi Marijos radijo, skaito knygas. Vaikai džiaugiasi, kad mama turi gerą atmintį, taip pat yra neišranki maistui.
Gražiu A. Rupšienės jubiliejumi pasidžiaugė ir Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paranos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir socialinio darbo organizatorė Neringa Andrijauskienė. Svečiai ilgaamžei linkėjo artimųjų dėmesio, šilumos ir kad kiekviena diena būtų kaip šventė.