Pristatome Švėkšnos muziejaus įspūdingą naująjį eksponatą – grafienės Genovaitės Pliaterienės suknelę.
Švėkšnos muziejaus muziejininkei Monikai Žąsytienei parašius projektą „XIX a.pab. – XX a. pr. dvaro ponios įvaizdžio atkūrimas“, suknelė buvo atkurta pagal nuotrauką, kuri, manoma, daryta Švėkšnos viloje „Genowefa“ XIX a. pab. – XX a. pr. Visam projektui Lietuvos Kultūros Taryba skyrė 1448,10 Eur (5000 Lt).
Įstabią suknelę pasiuvo Klaipėdoje esanti Genutės Pivorienės individuali įmonė, pasiūliusi pigiausiai atlikti darbus bei jau turinti patirties siūti istorinius kostiumus.
Švelniai žalsvos spalvos akį traukianti suknelė siuvinėta ne rankomis, jai puošnumo suteikia mechaniškai siuvinėtas audinys. Spalvinė suknelės gama taip pat atkurta pagal tuo metu vyravusias laikmečio madas.
“Kadangi suknelė buvo atkuriama iš nespalvotos nuotraukos, kuri galėjo perteikti tik suknelės priekinę dalį, nugara buvo atkurta remiantis teorinėmis žiniomis”, – pasakoja M.Žąsytienė.
Susegimui nugaroje dailiai vienoje eilėje išsirikiavę “perlai”. Suknelę taip pat puošia netikrų, dirbtinai užaugintų, vadinamųjų upinių perlų papuošalai: apyrankė, karoliai, šukuoseną praturtina plunksnos.
Suknelės viena iš tam laikmečiui būdingų sudedamųjų dalių – turniūras (minkšta pagalvėlė, be metalinių karkasinių elementų). Turniūras (nuo pranc. tournoure – laikysena) – savotiška pagalvėlė ar bendras karkasinio įtaiso pavadinimas, kuris 1870-1890 m. buvo tvirtinamas žemiau talijos ir nešiotas po suknia, norint suteikti moters figūrai ypatingą siluetą. Teigiama, kad turniūrą sukūrė to meto madų kūrėjas Čarlzas Frederikas Vortas.
Pagalvėlę primenantis turniūras prie talijos buvo rišamas virvutėmis. Ta “pagalvėlė” kartais buvo milžiniško dyžio, todėl tokį turniūrą nešiojanti moteris primindavo kentaurą – žmogų žirgo liemeniu. Keistoji didelių ir mažesnių turniūrų mada sunyko XIX a. pabaigoje.
Atkurta grafienės Genovaitės Pliaterienės XX a. pradžios suknelė eksponuojama Švėkšnos muziejuje (Bažnyčios g. 9A, Švėkšna).